Ketvirtadienio popietę Marijampolės „Mercure“ viešbutyje vyko susitikimas su Rytų Europos studijų centro vadovu, politikos ekspertu Linu Kojala, kuris pasidalino geopolitinės padėties situacija pasaulyje bei su Šv. Jurgio meno sezono įkūrėju ir organizatoriumi, kraštiečiu Edmundu Seiliumi, pristačiusiu Marijampolės krašto kultūrinį gyvenimą ir iššūkius.
Renginį atidarė Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (toliau – SPIVA) prezidentas Vaidas Šalaševičius, pasidžiaugęs gausiai susirinkusia auditorija, kurią sudarė SPIVA, Rotary, Lions, BNI, KPPAR organizacijų nariai bei Sūduvos krašto visuomenės atstovai.
Pirmasis pranešėjas, Linas Kojala, į geopolitinę padėtį Pasaulyje daugiausiai pažvelgė per Ukrainoje vykstančio karo prizmę, turinį suskirstęs pagal vesterno „The Good, The Bad ir The Ugly“ pavadinimą.
L. Kojala diskutavo geopolitikos klausimais
Rytų Europos studijų centro vadovas pasidžiaugė, kad nors šiuo metu vis dar okupuota apie 17 proc. Ukrainos teritorijos (kas sudaro Latviją ir Estiją kartu sudėjus), tačiau tai yra nepalyginamai geresnė situacija nei buvo anksčiau – tvirtai ginantys savo šalį ukrainiečiai atkovojo jau apie 50 proc. teritorijos, kurią buvo užgrobę Rusijos kariai.
L. Kojala pabrėžė, kad Vakarų šalių reakciją į invaziją buvo neturinti precedento. Maža to, Europos Sąjunga pagaliau žengė svarbų žingsnį, įtraukiant Ukrainą į ES narių kandidačių sąrašą, apie ką iki karo nebuvo kalbama.
Politologo manymu, autoriniai rėžimai yra pažeidžiami, o Rusijos vadovo V. Putino kalbos apie tai, jog Rusija tampa vis mažiau priklausoma nuo užsienio lėšų už energetinius išteklius yra faktais pagrįstas melas – jeigu prasidėjus invazijai ES kasdien Rusijai mokėjo apie 700 mln. eurų už energetines žaliavas, tai šiuo metu, Europos šalims sukaupus reikiamus rezervus, suma drastiškai kritus iki 100 mln. eurų per dieną.
E. Seilius diskutavo geopolitikos klausimais
Politikos eksperto teigimu, Vakarų šalyse Rusija jau seniai nėra vertinama kaip supervalstybė, o elgesį su ja diktuoja tik pastarosios branduolinio ginklo turėjimas.
Visgi, SPIVA renginio dalyviams kalbėjęs L. Kojala pabrėžė, kad šiuo metu NATO rytinis sparnas ženkliai sustiprėjęs, o norinčių prisijungti prie NATO tik daugėja. Ne paslaptis, kad bene labiausiai tokios galimybės norėtų šiuo metu agresiją patirianti Ukraina – už prisijungimą prie NATO šioje šalyje pasisako 86 proc. gyventojų, prie ES – 87 proc.
Visgi, ne viskas Ukrainos – Rusijos kare gerėja. Analizuodamas karo eigą, L. Kojala pabrėžė, kad nepaisant stringančio Rusijos puolimo, ši šalis bent jau „ant popieriaus“ dar turi daug karinės galios, o kas labiausiai nesuvokiama – ignoruoja milžinišką aukų skaičių kare iš savo pusės, nors nė viena ES šalis negalėtų leisti sau tokio masto netekčių.
L. Kojala ir E. Seilius diskutavo geopolitikos ir kultūros klausimais
Be to, neatmestina ir sankcijų nuovargio grėsmė, o NATO šalių gynybiniams pajėgumams atkurti prireiks laiko ir investicijų, šiuo metu negailint amunicijos Ukrainai.
Prie geresnės geopolitinės situacijos neprisideda ir Kinijos bei kitų šalių dviprasmiška laikysena, o remiantis statistika tik apie trečdalis visų šalių palaiko Vakarietišką poziciją karo atžvilgiu.
Ne tokią greitą karo eigą lemia ir tai, kad nepaisant suprantamų Ukrainos valdžios prašymų, JAV negali šiai šaliai suteikti visko, ko pastaroji prašo, dėl ribotų išteklių bei to, kad būtent JAV yra pagrindinis saugumo garantas visame Pasaulyje.
Pereidamas prie bjauriojo karo etapo aptarimo, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, prakalbo apie vykdomus karo nusikaltimus, kurie yra akivaizdūs, tačiau kol kas jų sustabdyti neįmanoma. Ekspertas pastebi ir išaugusią V. Putino rizikos toleranciją, kai šis įspaustas į kampą blogėjančios jam situacijos, gali išdristi panaudoti masinio naikinimo ginklą – ši tikimybė nors ir menka, tačiau visgi išaugusi.
Branduolinio ginklo panaudojimas pirmiausiai būtų blogas ženklas JAV – bijodamos ir matydamos, kaip vienintelį apsisaugojimo būdą, branduolinį ginklą imtų gamintis ir daugiau šalių, taip stipriai sumažinant JAV įtaką Pasaulyje saugumo atžvilgiu.
Karas Ukrainoje neabejotinai lemia ir pablogėjusią Baltijos šalių padėtį, kuri nors ir stabili, tačiau nerami dėl šalia esančios Baltarusijos.
Politologo manymu, mūsų kaimynė Lenkija yra be galo svarbi užtikrinant Baltijos šalių saugumą. L. Kojalos teigimu, JAV, Lenkija ir Vokietija galėtų apsaugoti Baltijos šalis iškilus grėsmei, tačiau NATO užkulisiuose vis dar pastebimas Lenkijos noras pirmiausiai žiūrėti savo saugumo ir per mažas įsitraukimas į Baltijos šalių gynybą.
Pašnekovas iškėlė Europos Sąjungos, kaip organizacijos svarbą Europai ir mums. ES sėkmingą veiklą išlaiko tai, jog kiekviena šalis, nepaisant jos dydžio, turi lygiateisį balsą bei VETO teisę priimant bendrus sprendimus.
Dažnai kalbant apie Europos Sąjungą, girdime Prancūzijos vardą, kuri stengiasi parodyti savo svarbą ir dydį, ką parodo ir Prancūzijos buvimas nuolatine nare Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, branduolinio ginklo turėjimas, tačiau iki šiol šalies lyderiavimo Europoje, dar trūksta daugiau ryžtingumo.
Galiausiai, L. Kojala visiems susirinkusiems priminė, kad patys turime investuoti į savo saugumą, nes JAV vis dažniau iškeliamas klausimas, kodėl ši šalis turi būti Europos saugumo garantu, pačiai Europai nepakankamai investuojant į šį dalyką.
L. Kojala ir E. Seilius diskutavo geopolitikos ir kultūros klausimais
Dalies Sūduvos kultūrinio gyvenimo prezentaciją pristatė kraštietis, tarptautinio Šv. Jurgio meno sezono festivalio įkūrėjas ir organizatorius Edmundas Seilius.
Visoje Lietuvoje žymaus solisto teigimu svarbu paminėti, kad kultūra nėra tai, kas generuoja pinigus, o tai kas užpildo kiekvieno žmogaus vidų pilnatve.
E. Seilius prisiminė istoriją su buvusiu Marijampolės meru Vidmantu Braziu, kai merui pasiūlė užpildyti naujai pastatytas miesto erdves kultūra ir taip gimė Šv. Jurgio meno sezono festivalis.
E. Seilius diskutavo kultūros klausimais
Žinomo operos solisto teigimu kultūros įtaka nėra staigi – ji ilgalaikė, todėl procesai užtrunka.
Šv. Jurgio meno sezono festivalio dėka Marijampolė tampa kultūrinio turizmo vieta – jo metu suaktyvėja restoranų ir viešbučių apkrova, padaugėja turistų. E. Seilius priminė, kad visi festivalio renginiai nemokami, nors organizavimo išlaidos – didelės, kai kurių koncertų sąmata siekia 20 000 eurų.
Kita vertus, prieinamumo dėka Marijampolės publika pastebimai išlavėjo, noriai eina į aukščiausios klasės kultūrinius renginius, regi nacionalines ir Pasaulines kūrinių premjeras. Festivalio dėka pavyko suaktyvinti ir Marijampolės meno mokyklos veiklą, kuri naujai „pražydusi“, tačiau ir jai reikalinga parama.
E. Seilius diskutavo kultūros klausimais
Atskleisdamas šių metų festivalio būsimus planus, E. Seilius supažindino su idėja birželio 22 d. pirmą kartą Marijampolėje pademonstruoti operą – baletą „Žilvinas ir eglė“ pagal Vinco Mykolaičio – Putino kūrinius. Operos solisto teigimu, šis įspūdingas renginys jau susilaukė dėmesio iš partnerių iš Prancūzijos, kurioje šis kūrinys bus demonstruojamas kitąmet.
Renginys pasibaigė UAB „Mantinga“ savininko Klemenco Agento kalba, kuria jis ragino aktyviau Suvalkijos krašto verslininkus prisidėti prie savo regiono kultūrinio gyvenimo vystymo.
Vakar Marijampolėje įvyko Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) narių susitikimas su energetikos ekspertu, Lietuvos energetikos agentūros vadovu Virgilijumi Poderiu.
Susitikimas prasidėjo SPIVA prezidento Vaido Šalaševičiaus padėka pranešėjui už skirtą laiką bei visiems svečiams trumpai pristatė asociacijos veiklą.
Po prezidento kalbos, susirinkimo dalyviai pristatė savo įmones, jų veiklos kryptis.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas, gausiai susirinkusiems verslininkams, pristatė savo pranešimą tema „Šiandienos Lietuvos energetiniai iššūkiai verslui, kur paskutiniu metu krypsta pasaulinė ir Europos energetikos rinka? Lietuvos valdžios rekomendacijos ar siūlomi energetikos projektai verslui? Galimos artimiausios prognozės šiomis dienomis sunkiai prognozuojamoje energetikos rinkoje?“.
Pristatymo-diskusijos pradžioje V. Poderis supažindino su energetikos agentūros veikla, kurią sudaro energetikos auditas ir efektyvumas, duomenų analizė bei lėšų skirstymas įvairiems energetiniams projektams.
Svečias teigė, kad nors Lietuva vis labiau tampa energetiškai nepriklausoma šalimi, tačiau elektros sistema iš dalies dar yra valdoma iš Maskvos.
Eksperto teigimu, Lietuva yra skaudi „rekordininkė“, nes pati pasigamina tik apie 35 proc. elektros energijos, daugiausiai iš vėjo jėgainių.
Tokia situacija susidarė uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kai veikiant ją turėtas netgi perteklinis kiekis pagaminamos elektros energijos.
Lietuva prekybine prasme energija prekiauja tik su Vakarų šalimis, netrukus bus pradėtas tiesti povandeninis kabelis su Lenkija, o sinchronizavimas su Europos tinklais startuos 2025 metais.
Nors pastaruoju metu pastebimas dujų kainų mažėjimas, tačiau prognozuojama, kad panašus lygis gali išsilaikyti ir kitais metais.
Prie tokio didelio kainų šuolio, anot vadovo, neabejotinai prisidėjo karas Ukrainoje, kai dujų kainos išaugo net 10 kartų, o piką pasiekė rugpjūtį. Šiai dienai situacija yra stabilizavusis, tačiau kaina vis tiek yra 5 kartus didesnė, nei buvo prieš karą.
Išaugusios dujų kainos, tiesiogiai palietė ir elektros kainų kilimą. Prognozuojama, kad žiemą kainą vėl pakils, tačiau pavasarį turėtų sumažėti.
Trumpai paminėtas ir „Perlo Energijos“ atvejis. V. Poderis pripažino, kad tiekėjas akivaizdžiai nebuvo pasiruošęs tokiam kainų šuoliui, jų verslo modelis buvo sudarytas mažų energijos kainų laikais, ko pasekoje vėliau išgyventi įmonei tapo neįmanoma.
Žvelgiant į ateitį, 2030 metais tikimasi, kad Lietuvoje bendroji įrengtoji tinklų galia sieks 9GW, iš kurių 93 proc. visos suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.
Kalbant apie „Žaliojo kurso“ įgyvendinimą, svečias atskleidė, jog jau 2028 m. 30 km. nuo Palangos, Baltijos jūroje iškils milžiniškas 700 MW galios vėjo elektrinių parkas. Tokio galingumo parkas šiuo metu sudaro visas Lietuvoje esančias sausumos jėgaines. Viena vėjo jėgainė bus net 270 metrų ir vienu mentės apsisukimu galėtų elektra aprūpinti gyvenamąjį namą net trims paroms. Teigiama, kad giedrą dieną jėgainių parkas bus matomas nuo Palangos tilto.
Neatsiejama ateities dalimi taps ir elektromobiliai. Eksperto pateiktais duomenis, 2030 metais planuojama, kad tokių automobilių naudotojų skaičius Lietuvoje išaugs net 10 kartų. Tiesa, šiuo metu skaičius yra mažesnis nei buvo tikėtasi.
Patrauklumą rinktis elektromobilį skatina tai, jog apskaičiuota, kad su tokia transporto priemone nuvažiuoti 100 km. kainuoja net iki 2,5 karto pigiau, palyginus su kurą naudojančiu automobiliu.
Kitas svarbus akcentas į energetinę nepriklausomybę yra saulės elektrinės, kurių ant šalies gyventojų stogų vis daugėja, o iki 2030 m. tikimasi, kad elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius sieks apie pusę milijono, o tai būtų net trečdalis visų šalies namų ūkių.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas perspėjo, kad norinčių įsirengti saulės elektrines neturėtų nustebinti tai, kad jų įrengimas brangsta, nes pasaulyje kyla atsinaujinančių išteklių komponentų kainos. Tam įtakos turi vis didėjantis retųjų metalų trūkumas bei buvusi koronaviruso pandemija, dėl ko teko stabdyti gamybas.
Diskusiją V. Poderis baigė optimistine gaida, kad ateityje išeitimi vėl gali tapti maži moduliniai branduoliniai reaktoriai, pasižymintys efektyvumu bei aukštu saugumo lygiu.
Vakar Regionų verslo plėtros asociacija į svečius pasikvietė autoritetingą ekonomistą Gitaną Nausėdą. Diskusiją suorganizavo ir vedė regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius. Diskusijoje dalyvavo apie 30 verslininkų iš Marijampolės, Vilkaviškio, Lazdijų bei Kazlų Rūdos.
Buvo aptarta verslo situacija ir išsakytos problemos. Atkreiptas dėmesys, kuo jos skiriasi nuo sostinės ir kitų didmiesčių.Susirinkime sutartinai buvo išsakytos pagrindinės problemos: stambaus verslo koncentracija, didelė emigracija ir besitraukianti rinka, viešųjų pirkimų sistema ir jų organizavimas, savivaldybių ar regionų neišskyrimas pagal problematiką, į tai neatsižvelgiama nustatant minimalią algą ar NPD mokesčius, kontroliuojančių institucijų darbo kokybė, negatyvus ir griežtas požiūris į smulkų verslininką, tačiau atlaidus, silpnas, kartais net “užsimerkiantis” į nelegalų verslą šešėlyje.
Diskusijos metu buvo iškelta idėja mažinti PVM ir diferencijuoti minimalų darbo užmokestį pagal savivaldybes. G.Nausėda akcentavo, jog mažinti PVM yra galbūt gera idėja. PVM mažinimas yra puikiai pasiteisinęs Rumunijoje. Aišku, turi būti įtvirtinti saugikliai ir kontrolė turi būti vykdoma ne kažkada po pusės metų, bet nuo pirmųjų dienų. Rumunija gali būti mums, Lietuvai, geras pavyzdys. Minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimas irgi gali būti įgyvendinamas, aišku, valstybė turi šiuo klausimu „įšaldyti grindis“.
Dėl PVM mažinimo verslininkų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, jog verta būtų aplamai mažinti PVM o kiti siūlė PVM mažinti tik svarbiausioms prekių/paslaugų grupėms. Taip būtų daugiau uždirbama ir galiausiai pasijustų nauda verslui ir darbuotojui. Kita dalis verslininkų teigė, jog PVM mažinimas visiškai neturi reikšmės.Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas V.Šalaševičius pasiūlė aplamai keisti požiūrį į verslą ir verslininkus. Šiandieną verslininkas yra suprantamas kaip stambaus kapitalo atstovas, nesidalinantis pelnu, mokantis žemus atlyginimus darbuotojams ir juos išnaudojantis, darantis neteisėtą įtaką politikams. V.Šalaševičiaus teigimu didžiąją dalį verslo sudaro paprasti žmonės dirbantys pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą, tai yra tie, kurie patys mokasi mokesčius, dirba su klientais, stengiasi kūrybiškai išgyventi. Skaičiaus prasme mažų įmonių (iki 10 darbuotojų) sudaro iki 80 proc. visų bendro įmonių skaičiaus, todėl turi būti keičiamas negatyvus požiūris į verslą, nes kiekvienas apsidairęs savo aplinkoje ras tokį sunkiai dirbantį žmogų.
Baigiantis diskusijai G.Nausėda apibendrino išsakytas mintis ir patarė regiono smulkiems ir vidutiniams verslininkams aktyviau vienytis, ir „garsiau“ kalbėti. Tik taip jų išsakytos problemos ir siūlymai bus girdimi ir į jų siūlymus bus atsižvelgta vykdant šalies politiką.
