Vakar Marijampolėje įvyko Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) narių susitikimas su energetikos ekspertu, Lietuvos energetikos agentūros vadovu Virgilijumi Poderiu.
Susitikimas prasidėjo SPIVA prezidento Vaido Šalaševičiaus padėka pranešėjui už skirtą laiką bei visiems svečiams trumpai pristatė asociacijos veiklą.
Po prezidento kalbos, susirinkimo dalyviai pristatė savo įmones, jų veiklos kryptis.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas, gausiai susirinkusiems verslininkams, pristatė savo pranešimą tema „Šiandienos Lietuvos energetiniai iššūkiai verslui, kur paskutiniu metu krypsta pasaulinė ir Europos energetikos rinka? Lietuvos valdžios rekomendacijos ar siūlomi energetikos projektai verslui? Galimos artimiausios prognozės šiomis dienomis sunkiai prognozuojamoje energetikos rinkoje?“.
Pristatymo-diskusijos pradžioje V. Poderis supažindino su energetikos agentūros veikla, kurią sudaro energetikos auditas ir efektyvumas, duomenų analizė bei lėšų skirstymas įvairiems energetiniams projektams.
Svečias teigė, kad nors Lietuva vis labiau tampa energetiškai nepriklausoma šalimi, tačiau elektros sistema iš dalies dar yra valdoma iš Maskvos.
Eksperto teigimu, Lietuva yra skaudi „rekordininkė“, nes pati pasigamina tik apie 35 proc. elektros energijos, daugiausiai iš vėjo jėgainių.
Tokia situacija susidarė uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kai veikiant ją turėtas netgi perteklinis kiekis pagaminamos elektros energijos.
Lietuva prekybine prasme energija prekiauja tik su Vakarų šalimis, netrukus bus pradėtas tiesti povandeninis kabelis su Lenkija, o sinchronizavimas su Europos tinklais startuos 2025 metais.
Nors pastaruoju metu pastebimas dujų kainų mažėjimas, tačiau prognozuojama, kad panašus lygis gali išsilaikyti ir kitais metais.
Prie tokio didelio kainų šuolio, anot vadovo, neabejotinai prisidėjo karas Ukrainoje, kai dujų kainos išaugo net 10 kartų, o piką pasiekė rugpjūtį. Šiai dienai situacija yra stabilizavusis, tačiau kaina vis tiek yra 5 kartus didesnė, nei buvo prieš karą.
Išaugusios dujų kainos, tiesiogiai palietė ir elektros kainų kilimą. Prognozuojama, kad žiemą kainą vėl pakils, tačiau pavasarį turėtų sumažėti.
Trumpai paminėtas ir „Perlo Energijos“ atvejis. V. Poderis pripažino, kad tiekėjas akivaizdžiai nebuvo pasiruošęs tokiam kainų šuoliui, jų verslo modelis buvo sudarytas mažų energijos kainų laikais, ko pasekoje vėliau išgyventi įmonei tapo neįmanoma.
Žvelgiant į ateitį, 2030 metais tikimasi, kad Lietuvoje bendroji įrengtoji tinklų galia sieks 9GW, iš kurių 93 proc. visos suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.
Kalbant apie „Žaliojo kurso“ įgyvendinimą, svečias atskleidė, jog jau 2028 m. 30 km. nuo Palangos, Baltijos jūroje iškils milžiniškas 700 MW galios vėjo elektrinių parkas. Tokio galingumo parkas šiuo metu sudaro visas Lietuvoje esančias sausumos jėgaines. Viena vėjo jėgainė bus net 270 metrų ir vienu mentės apsisukimu galėtų elektra aprūpinti gyvenamąjį namą net trims paroms. Teigiama, kad giedrą dieną jėgainių parkas bus matomas nuo Palangos tilto.
Neatsiejama ateities dalimi taps ir elektromobiliai. Eksperto pateiktais duomenis, 2030 metais planuojama, kad tokių automobilių naudotojų skaičius Lietuvoje išaugs net 10 kartų. Tiesa, šiuo metu skaičius yra mažesnis nei buvo tikėtasi.
Patrauklumą rinktis elektromobilį skatina tai, jog apskaičiuota, kad su tokia transporto priemone nuvažiuoti 100 km. kainuoja net iki 2,5 karto pigiau, palyginus su kurą naudojančiu automobiliu.
Kitas svarbus akcentas į energetinę nepriklausomybę yra saulės elektrinės, kurių ant šalies gyventojų stogų vis daugėja, o iki 2030 m. tikimasi, kad elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius sieks apie pusę milijono, o tai būtų net trečdalis visų šalies namų ūkių.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas perspėjo, kad norinčių įsirengti saulės elektrines neturėtų nustebinti tai, kad jų įrengimas brangsta, nes pasaulyje kyla atsinaujinančių išteklių komponentų kainos. Tam įtakos turi vis didėjantis retųjų metalų trūkumas bei buvusi koronaviruso pandemija, dėl ko teko stabdyti gamybas.
Diskusiją V. Poderis baigė optimistine gaida, kad ateityje išeitimi vėl gali tapti maži moduliniai branduoliniai reaktoriai, pasižymintys efektyvumu bei aukštu saugumo lygiu.