Arvydas Avulis: „Mano marijampoliečio suvalkietiški genai garantuoja, kad Lietuvos nacionalinis stadionas kitąmet tikrai bus baigtas“, – Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos konferencijoje pažadėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas

Arvydas Avulis: „Mano marijampoliečio suvalkietiški genai garantuoja, kad Lietuvos nacionalinis stadionas kitąmet tikrai bus baigtas“, – Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos konferencijoje pažadėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas

Ketvirtadienį Marijampolėje įvyko vienas reikšmingiausių šių metų regiono verslo renginių – Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) kartu su Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) organizuota socialinio dialogo konferencija „MARIJAMPOLĖS REGIONO VERSLO BENDRUOMENĖ: KARTU ATSAKINGI, KARTU STIPRESNI“.

Ši konferencija tapo ne tik platforma pasidalinti profesinėmis įžvalgomis, bet ir vieta, kurioje susitiko patirtis, inovacijos bei tvirtas suvalkietiškas būdas. Renginio dalyviai gilinosi į verslo, savivaldos ir bendruomenės partnerystę, analizuodami, kaip artėjantys 2026-ieji metai transformuos darbo rinką, komunikaciją ir regiono patrauklumą.

Konferenciją savo pranešimu atidarė Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos prezidentas, teisininkas, mokesčių bei verslo konsultantas ir socialinio dialogo ekspertas Vaidas Šalaševičius, kuris pristatė temą „Socialinio dialogo samprata, tikslai ir šalių interesai: reikšmė įgyvendinant mokestinius pakeitimus 2026 m.“.

Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius pristatė temą „Socialinio dialogo samprata, tikslai ir šalių interesai: reikšmė įgyvendinant mokestinius pakeitimus 2026 m.“ / Jurgio Švedo nuotr.

Anot V. Šalaševičiaus, 2026-ųjų metų mokestiniai pakeitimai pareikalaus dar didesnio verslo skaidrumo ir įsitraukimo. Pranešėjas akcentavo, kad darbdaviai turi prisiimti atsakomybę informuoti ir konsultuoti savo komandas apie bet kokius sprendimus, galinčius turėti įtakos darbo sąlygoms.

SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius / Jurgio Švedo nuotr.

Ypač didelis dėmesys buvo skirtas minimalios mėnesinės algos didinimo dilemai: V. Šalaševičius pastebėjo, kad jei didmiesčiams tai tėra statistinis pokytis, regionų verslui tai tampa kritiniu iššūkiu, reikalaujančiu kūrybiškų valdymo sprendimų, todėl minimalios algos kėlimo klausimas yra ir bus vyraujanti tema šiais ir ateinančiais metais socialiniame dialoge valstybiniu lygmeniu.

Antrąjį pranešimą Sūduvos krašto verslininkams pristatė lektorė Inga Dilienė, kuri analizavo itin aktualią temą „Asmens duomenų apsauga, kibernetinė higiena bei pasitikėjimas organizacijoje“.

Lektorė Inga Dilienė apžvelgė duomenų apsaugos principus / Jurgio Švedo nuotr.

Specialistė pabrėžė, kad pasitikėjimas organizacijoje statomas ne vienerius metus, tačiau gali sugriūti per akimirką dėl vienos žmogiškosios klaidos ar sėkmingo įsilaužimo.

Ekspertė priminė, kad griežtėjantys reikalavimai ir milžiniškos baudos nepalieka vietos aplaidumui, todėl įmonėms gyvybiškai svarbu turėti aiškias pažeidimų valdymo schemas, nuolat vykdyti monitoringą, prieigų kontrolę bei investuoti į techninės bei programinės įrangos atnaujinimą.

Specialistė pabrėžė, kad pasitikėjimas organizacijoje statomas ne vienerius metus / Jurgio Švedo nuotr.

Lektorė akcentavo, kad duomenų rinkimas turi būti tikslingas ir paremtas aiškiu sutikimu, griežtai vengiant bet kokio perteklinių duomenų kaupimo, kuris vėliau galėtų tapti papildoma rizika įmonei.

Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos nariams ir svečiams savo įžvalgomis dalinosi ir rinkodaros strategė, įmonės „Rinkodaros inžinierius“ vadovė bei LiMA marketingo bendruomenės narė Eglė Pilypaitė.

Ji pristatė ambicingą temą „Rinkodara 2026: kaip uždirbti daugiau, nebedidinant marketingo biudžeto, kokią įtaką tam turi socialinis dialogas, vadovo matomumas ir žinomumas“.

Viešnios teigimu, ateities rinkodara remiasi ne pinigų kiekiu, o vadovo matomumu ir drąsiomis idėjomis.

Rinkodaros strategė, įmonės „Rinkodaros inžinierius“ vadovė bei LiMA marketingo bendruomenės narė Eglė Pilypaitė / Jurgio Švedo nuotr.

Lektorė pateikė intriguojantį faktą, jog vadovo matomumas net 80 procentų lemia įmonės rinkodarinius rezultatus, todėl lyderiai turi tapti savo prekės ženklo veidais ir tinkamai atstovauti įmonei.

Pristatydama asociatyvios rinkodaros koncepciją, E. Pilypaitė aiškino, kaip per emocijas, vaizdinius ir vertybes vartotojų sąmonėje sukuriamas nepalaužiamas ryšys su produktu.

E. Pilypaitė ragino verslininkus išnaudoti nemokamus, tačiau galingus įrankius, nevengti kūrybiškumo / Jurgio Švedo nuotr.

Nors dirbtinis intelektas ir augantis vartotojų skepticizmas kelia naujų kliūčių, E. Pilypaitė ragino verslininkus išnaudoti nemokamus, tačiau galingus įrankius, tokius kaip „Google Business“ ar „Google Maps“, bei nebijoti kūrybiškai keisti reklamos formų.

Antrąją renginio dalį emocionaliai atidarė Marijampolės futbolo klubo „Sūduva“ prezidentas Mantas Agentas, kurio pranešimo tema buvo „Marijampolės futbolo klubo „Sūduva“ vizijos ir mecenatų klubo pristatymas. Socialinė partnerystė sporto srityje“.

Mantas Agentas pristatė Marijampolės futbolo klubo „Sūduva“ viziją ir mecenatų klubą / Jurgio Švedo nuotr.

Naujasis klubo prezidentas dalinosi ambicinga vizija paversti „Sūduvą“ ne tik futbolo komanda, bet ir galingiausiu viso regiono prekės ženklu, savotišku Kauno „Žalgirio“ atitikmeniu, kuris vienytų bendruomenę per sporto aistrą.

M. Agentas pabrėžė, kad siekiama sukurti vientisą krepšinio ir futbolo ekosistemą, o pabaigus naujosios arenos statybas, kurios jau sėkmingai juda į priekį, klubas turi aiškų siekį iškart debiutuoti LKL.

Prezidentas akcentavo, kad varžybos turi transformuotis iš paprastų rungtynių į didžiulę bendruomenės šventę su pramogomis, žaidimais ir aukšto lygio maitinimu.

M. Agentas pabrėžė, kad siekiama sukurti vientisą krepšinio ir futbolo ekosistemą / Jurgio Švedo nuotr.

Susirinkusiems garbingiems svečiams, „Sūduvos“ klubo prezidentas Mantas Agentas pristatė „Sūduvos“ Mecenatų klubą, kurios siekiama suvienyti verslininkus per išskirtinę rungtynių dienos patirtį.

M. Agentas pasidžiaugė, kad jau įgyvendintas stadiono VIP erdvės atnaujinimas, kuri oficialiai bus atidaryta gegužės 10-ąją, o kitą savaitę stadiono aikštę papuoš modernios LED reklamos.

Marijampolės futbolo klubo „Sūduva“ prezidentas Mantas Agentas / Jurgio Švedo nuotr.

Konferenciją vainikavo statybų bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio pasirodymas, kuris pristatė temą „Statybų verslo ir savivaldos dialogo patirtis vystant investicijų bei nekilnojamojo turto projektus: didžiausi iššūkiai įgyvendinant nacionalinės svarbos projektus“.

Konferenciją vainikavo statybų bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio pasirodymas / Jurgio Švedo nuotr.

Gimęs ir užaugęs Marijampolėje, verslininkas su didžiule pagarba gimtinei prisiminė savo šaknis ir Petro Armino mokyklą, kurios baigimas tapo tramplinu į sėkmingą verslo kelią Vilniuje.

A. Avulis atvirai pasakojo apie 1990-uosius, kai kartu su Nepriklausomybe pradėtas verslas greitai evoliucionavo iki pirmojo A klasės biurų pastato 1998-aisiais bei pirmojo sostinės dangoraižio 2001 metais.

Gimęs ir užaugęs Marijampolėje, verslininkas su didžiule pagarba gimtinei prisiminė savo šaknis / Jurgio Švedo nuotr.

Svečias neslėpė, kad sėkmę lėmė suvalkietiškas gebėjimas būti tinkamoje vietoje ir laiku, diegiant inovacijas – nuo A energetinės klasės daugiabučių iki pirmųjų projektų su saulės jėgainėmis.

Visgi pranešėjas neslėpė ir sunkių akimirkų: 2008 metų krizė įmonę buvo privedusi prie techninio bankroto, tačiau būtent suvalkietiškas užsispyrimas ir gebėjimas rasti vidinę ramybę per keliones padėjo jam atsilaikyti bei grįžti su nauja jėga.

SPIVA konferencija / Jurgio Švedo nuotr.

Šiandien „Hanner“ ne tik yra pastačiusi daugiau nei 1 mln. kv. metrų ploto pastatų, bet ir aktyviai remia mokyklas, sportą, labdaros fondus bei vysto R2B programą, padedančią jauniems žmonėms sukaupti įmokas būstui.

Kalbėdamas apie dabartį, A. Avulis detaliai apžvelgė komplikuotą 19 tūkstančių vietų Nacionalinio stadiono projektą su 7000 vietų arena ir lengvosios atletikos infrastruktūra.

Nepaisant projekto sudėtingumo, jis užtikrintai pareiškė, kad stadionas bus užbaigtas kitų metų pabaigoje, nes aistra gyventi ir dirbti padeda įveikti bet kokius biurokratijos barjerus, nes socialinis dialogas priklauso nuo vadovaujančių politikų ir jo noro susitarti ir siekti rezultato.

Verslo grandas pabrėžė, kad amžius nėra kliūtis mokytis, o kiekvienas projektas privalo nešti naudą visuomenei.

SPIVA valdybos pirmininkas Klemencas Agentas pasiūlė atgaivinti Petro Armino mokyklos teritoriją / Jurgio Švedo nuotr.

Renginio pabaigoje nuskambėjo Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos valdybos pirmininko Klemenco Agento siūlymas atgaivinti senąją Petro Armino mokyklos teritoriją, įkuriant ten modernų muziejų ar visuomenės erdves, kuris tapo simboliniu tiltu tarp A. Avulio vaikystės prisiminimų ir modernios Marijampolės ateities.

Konferencija suvienijo verslo bendruomenę socialiniam dialogui / Sūduvos gido nuotr.

Ši konferencija dar kartą įrodė, kad glaudus socialinis dialogas ir regioninė vienybė yra tas pamatas, ant kurio sėkmingai statoma ne tik Sūduvos, bet ir visos šalies ekonominė gerovė.

Sūduvos krašto verslininkai SPIVA seminare susipažino su ES ir valstybės teikiamomis finansinėmis priemonėmis

Sūduvos krašto verslininkai SPIVA seminare susipažino su ES ir valstybės teikiamomis finansinėmis priemonėmis

Ketvirtadienį, Marijampolės „Mercure“ viešbutyje vyko Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) organizuotas seminaras „ES finansavimo galimybės verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms“.

Renginį tradiciškai pradėjo asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius, padėkojęs gausiai susirinkusiems dalyviams, bei pasidžiaugęs už lango vis labiau matoma saule. Prezidentas pajuokavo, jog šiluma Marijampolėje dar kartą patvirtina „Majamio“ vardą.

Renginio pradžioje nepamiršta ir tradicija trumpai prisistatyti visiems susirinkusiems, taip renginio svečiams palengvinant bendravimą su dalyviais.

Po prisistatymų, savo žodį tarė renginio viešnia, „Global World Consulting Agency“ vadovė Laura Aldonė.

„Global World Consulting Agency“ vadovė Laura Aldonė

 

17 metų patirtį dirbant su ES finansuojamais projektais turinti moteris, pristatė šiais metais numatomas finansavimo galimybes verslui, verslo asociacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Verslininkams buvo pristatytos ne tik nacionalinių agentūrų kuruojamos priemonės, bet ir Europos Komisijos finansavimo galimybės.

L. Aldonė ragino nebijoti būti aktyvesniems teikiant paraiškas, nes Suvalkijos regionas patenka į finansuojamų priemonių zoną, o paraiškas galima teikti projektams nuo inovacijų kūrimo ar žmogiškųjų išteklių didinimo iki eksporto plėtros arba statybos pramonės.

Savo įžvalgomis pasidalino ir Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas dr. Artūras Jakubavičius.

Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas dr. Artūras Jakubavičius

Pristatymo metu A. Jakubavičius pristatė viešųjų paramos paslaugų verslui įvairovę bei jų teikiamas galimybes įmonėms, didinant konkurencingumą. Buvo aptarta viešoji pagalba ieškant partnerių, technologijų ir finansavimo šaltinių.

Pranešėjas savo kalboje pabrėžė, kad pinigų projektams tikrai yra, tačiau reikia mokėti jais pasinaudoti. Departamento vadovo teigimu, paramos tikėtis galima vystant verslo skaitmeninimą arba vystant žaliąsias technologijas, prie ko pereinama visame pasaulyje.

Artūras Jakubavičius mano, kad verslininkai vis dar neišnaudoja galimybių pasinaudoti taikomomis mokesčių lengvatomis bei pateikė konkrečius pavyzdžius.

Tikimasi, kad SPIVA asociacijos nariams suteikta informacija padės aktyviau pasinaudoti paramomis, o kitas Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos susirinkimas numatomas balandžio 6-ąją dieną. Planuojama, kad jame dalyvaus politologas Linas Kojala bei operos solistas Edmundas Seilius.

Šiandienos iššūkiai verslui regionuose – susitikimas su G. Nausėda

Šiandienos iššūkiai verslui regionuose – susitikimas su G. Nausėda

Vakar Regionų verslo plėtros asociacija į svečius pasikvietė autoritetingą ekonomistą Gitaną Nausėdą. Diskusiją suorganizavo ir vedė regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius. Diskusijoje dalyvavo apie 30 verslininkų iš Marijampolės, Vilkaviškio, Lazdijų bei Kazlų Rūdos.

Buvo aptarta verslo situacija ir išsakytos problemos. Atkreiptas dėmesys, kuo jos skiriasi nuo sostinės ir kitų didmiesčių.Susirinkime sutartinai buvo išsakytos pagrindinės problemos: stambaus verslo koncentracija, didelė emigracija ir besitraukianti rinka, viešųjų pirkimų sistema ir jų organizavimas, savivaldybių ar regionų neišskyrimas pagal problematiką, į tai neatsižvelgiama nustatant minimalią algą ar NPD mokesčius, kontroliuojančių institucijų darbo kokybė, negatyvus ir griežtas požiūris į smulkų verslininką, tačiau atlaidus, silpnas, kartais net “užsimerkiantis” į nelegalų verslą šešėlyje.

Diskusijos metu buvo iškelta idėja mažinti PVM ir diferencijuoti minimalų darbo užmokestį pagal savivaldybes. G.Nausėda akcentavo, jog mažinti PVM yra galbūt gera idėja. PVM mažinimas yra puikiai pasiteisinęs Rumunijoje. Aišku, turi būti įtvirtinti saugikliai ir  kontrolė turi būti vykdoma ne kažkada po pusės metų, bet nuo pirmųjų dienų. Rumunija gali būti mums, Lietuvai, geras pavyzdys. Minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimas irgi gali būti įgyvendinamas, aišku, valstybė turi šiuo klausimu „įšaldyti grindis“.

Dėl PVM mažinimo verslininkų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, jog verta būtų aplamai mažinti PVM o kiti siūlė PVM mažinti tik svarbiausioms prekių/paslaugų grupėms. Taip būtų daugiau uždirbama ir galiausiai pasijustų nauda verslui ir darbuotojui. Kita dalis verslininkų teigė, jog PVM mažinimas visiškai neturi reikšmės.Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas V.Šalaševičius pasiūlė aplamai keisti požiūrį į verslą ir verslininkus. Šiandieną verslininkas yra suprantamas kaip stambaus kapitalo atstovas, nesidalinantis pelnu, mokantis žemus atlyginimus darbuotojams ir juos išnaudojantis, darantis neteisėtą įtaką politikams. V.Šalaševičiaus teigimu didžiąją dalį verslo sudaro paprasti žmonės dirbantys pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą, tai yra tie, kurie patys mokasi mokesčius, dirba su klientais, stengiasi kūrybiškai išgyventi. Skaičiaus prasme mažų įmonių (iki 10 darbuotojų) sudaro iki 80 proc. visų bendro įmonių skaičiaus, todėl turi būti keičiamas negatyvus požiūris į verslą, nes kiekvienas apsidairęs savo aplinkoje ras tokį sunkiai dirbantį žmogų.

Baigiantis diskusijai G.Nausėda apibendrino išsakytas mintis ir patarė regiono smulkiems ir vidutiniams verslininkams aktyviau vienytis, ir „garsiau“ kalbėti. Tik taip jų išsakytos problemos ir siūlymai bus girdimi ir į jų siūlymus bus atsižvelgta vykdant šalies politiką.