Kultūros ir verslo santykis – Edmundas Seilius ir SPIVA nariai diskutavo apie meno situaciją regione

Kultūros ir verslo santykis – Edmundas Seilius ir SPIVA nariai diskutavo apie meno situaciją regione

Antradienį įvyko Kalėdinis Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos narių susitikimas, kuriame šį kartą dalyvavo operos solistas, marijampolietis Edmundas Seilius. Susirinkimo dalyviai siekė daugiau sužinoti bei kitu kampu apžvelgti dėl šiandieninių aktualijų primirštą, tačiau nemažiau svarbią gyvenimo dalį – kultūrą.

Susitikimą pradėjo Sūduvos verslo ir pramonės asociacijos (toliau – SPIVA) prezidentas Vaidas Šalaševičius. Jis padėkojo atvykusiems nariams ir svečiams, kurių neatbaidė siautėjantis gripas bei sudėtingos eismo sąlygos.

Svečias, operos solistas, „Šv. Jurgio meno sezonoׅ“ įkūrėjas, marijampolietis Edmundas Seilius savo kalbą pradėjo tuo, kad didžiuojasi, jog yra iš Marijampolės ir didžiuojasi šio krašto žmonėmis. Anot E. Seiliaus, organizuodamas festivalį, jis jau ne kartą įsitikino, kad Suvalkijos krašte yra daugybė aktyvių žmonių, kurie noriai prisideda prie meno rėmimo.

Dainininkas akcentavo, kad kultūra nėra apčiuopiamas produktas, tad verslininkai dažnai nesupranta realios naudos, o Lietuvoje vis dar nėra pakankamai išplitusi rėmimo kultūra, o situacija rėmimo ir savanoriavimo srityje ėmė keistis, tik įvykus karo veiksmams Ukrainoje, kai tiek paprasti žmonės, tiek verslai ėmė suprasti, jog rėmimas ne visada turi atnešti finansinę grąžą.

Edmundas Seilius iš asmeninės patirties teigė, kad Marijampolės verslai atrado suvokimą, kodėl būtina prisidėti prie kultūros ir švietimo, kurie vienas nuo kito yra neatsiejami.

Atlikti tyrimai parodo šokiruojančią žinią, jog nuo Nepriklausomybės laikų jau užaugo karta, kuri kultūriškai yra mažai „apšviesta“. Ši karta nesupranta tokių projektų naudos ir reikalingumo, neprisideda prie bendruomenės veiklų.

Kultūrinio švietimo problema ilgus metus kamavo ir Marijampolę, tačiau pastaraisiais metais situacija sparčiai gerėja, o prie to prisideda ne tik „Šv. Jurgio meno sezonas“, bet ir tarptautinio meno simpoziumo „MALONNY“, „Marijampolė Music Park“  ar kiti renginiai.

Visoje Lietuvoje žinomo operos solisto teigimu, visi mes turime suprasti, kad gyventi reikia ne tam, kad dirbtum, bet dirbti tam, kad gyventum, nes tik tada atrandamas darnumas.

Pašnekovo manymu, Sūduvos kraštas palengva, tačiau jau atranda savo tautinį paveldą, o verslas pagaliau ima suprasti, kad tai puiki erdvė išsiskirti ir tapti pastebėtiems platesniu mastu.

Krašto išskirtinumą galima pajusti E. Seiliaus organizuojame „Šv. Jurgio meno sezone“. Jame dažnai pasirodo iki tol vietoje mažai kam žinomi, tačiau didelio talento menininkai, kurie padeda sugriauti ilgus metus Marijampolę kankinusį stereotipą, jog šis miestas yra provincija, o žmonės čia nei supranta kultūrą, nei jiems jos reikia.

Ilgas ir sunkus darbas nebūtų įmanomas be verslo pagalbos ne tik finansine išraiška, bet ir suteikiant maitinimo, apgyvendinimo ar kitas paslaugas.

Baigdamas savo kalbą operos solistas dar kartą akcentavo, kad verslas turi suprasti, kad apčiuopiamos naudos negaus, o prisidėjimas yra tarsi dovana ir investavimas į bendruomenę, jos gerovės kūrimą, ką itin vertina užsienio partneriai.

SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius papildė, kad verslas privalo daugiau padėti, kalbėti apie kultūros svarbą, būti visuomeniškiems, o SPIVA galėtų prisidėti prie „Šv. Jurgio meno sezono“, padėdama rasti kelius tarp meno ir verslo.

SPIVA valdybos pirmininkas Klemencas Agentas pasidžiaugė, kad per daugybę metų Suvalkijoje verslas pirmą kartą kalba apie kultūrą. Anot K. Agento, aukščiausias verslininko lygis yra tada, kai pastarasis sugeba suderinti verslą ir kultūrą savyje. Verslininkas pasidžiaugė, jog E. Seilius yra vienas iš pavyzdžių, kuris niekada nepamiršta savo šaknų, savo krašto ir jo tradicijų, o į šią veiklą įtraukė ir savo žmoną, kuri nebūdama suvalkiete, padeda sėti gėrį mūsų krašte.

K. Agentas paminėjo, kad jo įkurta „Mantinga“ niekada nėra atsisakiusi padėti, aktyviai prisideda prie miesto ir Suvalkijos gerovės, tačiau būtinas didesnis ir kitų verslų įsitraukimas. Kartu galime įrodyti, kad suvalkiečiai nėra „skūpūs“, o atsakingi ir puoselėjantys savo krašto gerbuvį, gebantys prisidėti ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Verslininkas teigė puikiai suprantantis, kaip sunku meno pasaulio atstovams eiti ir prašyti paramos, nes iš šono dažnai atrodo, kad parama reikalinga jam pačiam. O realybė yra kitokia – einama tam, kad mes visi galėtume per kultūrą didžiuotis savo kraštu, jo žmonėmis ir savimi pačiais.

Pritardamas K. Agentui, SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius pajuokavo, kad Marijampolė ne veltui vadinama Majamiu, nes tai šiltas miestas, kurį visi šildome gražiais pavyzdžiais ir bendruomeniškumu, aktyviu įsitraukimu į visuomeninę veiklą.

Susirinkę verslininkai diskutavo apie privačių meno mokyklų perspektyvas. E. Seilius paminėjo, kad dažnu atveju savivaldos meno įstaigos dirba profesionaliau, pagyrė ir vietos meno mokyklą.

E. Seilius pažymėjo, kad buvo pats nustebęs, kai iš turizmo atstovų sužinojo, jog vykstant „Šv. Jurgio meno sezono“ festivaliui, Marijampolės miestas sulaukia bent tris kartus daugiau turistų, atvykstama iš tolimiausių Lietuvos miestų net su užsakytais autobusais.

Anot meno atstovo, Marijampolė neturi jūros, nėra kurortas, tad vienintelis būdas išskirtini šalyje yra kultūrinis turizmas.

Renginys baigtas sutarus jau greitu metu organizuoti dar vieną susitikimą kultūros tema, kuriame SPIVA nariai detaliau įvertins galimybes aktyviai prisidėti prie kultūros ir švietimo vystymo Suvalkijos regione.

Sūduvos krašto verslininkai diskutavo energetikos klausimais

Sūduvos krašto verslininkai diskutavo energetikos klausimais

Vakar Marijampolėje įvyko Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) narių susitikimas su energetikos ekspertu, Lietuvos energetikos agentūros vadovu Virgilijumi Poderiu.

Susitikimas prasidėjo SPIVA prezidento Vaido Šalaševičiaus padėka pranešėjui už skirtą laiką bei visiems svečiams trumpai pristatė asociacijos veiklą.

Po prezidento kalbos, susirinkimo dalyviai pristatė savo įmones, jų veiklos kryptis.

Lietuvos energetikos agentūros vadovas, gausiai susirinkusiems verslininkams, pristatė savo pranešimą tema „Šiandienos Lietuvos energetiniai iššūkiai verslui, kur paskutiniu metu krypsta pasaulinė ir Europos energetikos rinka? Lietuvos valdžios rekomendacijos ar siūlomi energetikos projektai verslui? Galimos artimiausios prognozės šiomis dienomis sunkiai prognozuojamoje energetikos rinkoje?“.

Pristatymo-diskusijos pradžioje V. Poderis supažindino su energetikos agentūros veikla, kurią sudaro energetikos auditas ir efektyvumas, duomenų analizė bei lėšų skirstymas įvairiems energetiniams projektams.

Svečias teigė, kad nors Lietuva vis labiau tampa energetiškai nepriklausoma šalimi, tačiau elektros sistema iš dalies dar yra valdoma iš Maskvos.

Eksperto teigimu, Lietuva yra skaudi „rekordininkė“, nes pati pasigamina tik apie 35 proc. elektros energijos, daugiausiai iš vėjo jėgainių.

Tokia situacija susidarė uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kai veikiant ją turėtas netgi perteklinis kiekis pagaminamos elektros energijos.

Lietuva prekybine prasme energija prekiauja tik su Vakarų šalimis, netrukus bus pradėtas tiesti povandeninis kabelis su Lenkija, o sinchronizavimas su Europos tinklais startuos 2025 metais.

Nors pastaruoju metu pastebimas dujų kainų mažėjimas, tačiau prognozuojama, kad panašus lygis gali išsilaikyti ir kitais metais.

Prie tokio didelio kainų šuolio, anot vadovo, neabejotinai prisidėjo karas Ukrainoje, kai dujų kainos išaugo net 10 kartų, o piką pasiekė rugpjūtį. Šiai dienai situacija yra stabilizavusis, tačiau kaina vis tiek yra 5 kartus didesnė, nei buvo prieš karą.

Išaugusios dujų kainos, tiesiogiai palietė ir elektros kainų kilimą. Prognozuojama, kad žiemą kainą vėl pakils, tačiau pavasarį turėtų sumažėti.

Trumpai paminėtas ir „Perlo Energijos“ atvejis. V. Poderis pripažino, kad tiekėjas akivaizdžiai nebuvo pasiruošęs tokiam kainų šuoliui, jų verslo modelis buvo sudarytas mažų energijos kainų laikais, ko pasekoje vėliau išgyventi įmonei tapo neįmanoma.

Žvelgiant į ateitį, 2030 metais tikimasi, kad Lietuvoje bendroji įrengtoji tinklų galia sieks 9GW, iš kurių 93 proc. visos suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.

Kalbant apie „Žaliojo kurso“ įgyvendinimą, svečias atskleidė, jog jau 2028 m. 30 km. nuo Palangos, Baltijos jūroje iškils milžiniškas 700 MW galios vėjo elektrinių parkas. Tokio galingumo parkas šiuo metu sudaro visas Lietuvoje esančias sausumos jėgaines. Viena vėjo jėgainė bus net 270 metrų ir vienu mentės apsisukimu galėtų elektra aprūpinti gyvenamąjį namą net trims paroms. Teigiama, kad giedrą dieną jėgainių parkas bus matomas nuo Palangos tilto.

Neatsiejama ateities dalimi taps ir elektromobiliai. Eksperto pateiktais duomenis, 2030 metais planuojama, kad tokių automobilių naudotojų skaičius Lietuvoje išaugs net 10 kartų. Tiesa, šiuo metu skaičius yra mažesnis nei buvo tikėtasi.

Patrauklumą rinktis elektromobilį skatina tai, jog apskaičiuota, kad su tokia transporto priemone nuvažiuoti 100 km. kainuoja net iki 2,5 karto pigiau, palyginus su kurą naudojančiu automobiliu.

Kitas svarbus akcentas į energetinę nepriklausomybę yra saulės elektrinės, kurių ant šalies gyventojų stogų vis daugėja, o iki 2030 m. tikimasi, kad elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius sieks apie pusę milijono, o tai būtų net trečdalis visų šalies namų ūkių.

Lietuvos energetikos agentūros vadovas perspėjo, kad norinčių įsirengti saulės elektrines neturėtų nustebinti tai, kad jų įrengimas brangsta, nes pasaulyje kyla atsinaujinančių išteklių komponentų kainos. Tam įtakos turi vis didėjantis retųjų metalų trūkumas bei buvusi koronaviruso pandemija, dėl ko teko stabdyti gamybas.

Diskusiją V. Poderis baigė optimistine gaida, kad ateityje išeitimi vėl gali tapti maži moduliniai branduoliniai reaktoriai, pasižymintys efektyvumu bei aukštu saugumo lygiu.

Sūduvos pramonės ir verslo asociacija – įspūdinga plėtra, naujas pavadinimas ir ateities perspektyvos

Sūduvos pramonės ir verslo asociacija – įspūdinga plėtra, naujas pavadinimas ir ateities perspektyvos

Sūduvos pramonės ir verslo asociacija gegužės 26 d. rinkosi į ataskaitinį susirinkimą, kuriame asociacijos narius sveikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius @ suduvosgidas.lt nuotr.
Vidmantas Janulevičius @ suduvosgidas.lt nuotr. (Jurgis Švedas)

Prezidentas pasveikino Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) narius tapus didžiausios Lietuvoje verslo organizacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacijos – nariais, taip pat išsamiai papasakojo apie pasaulio ir Lietuvos verslo tendencijas ir naujienas. V. Janulevičius, kalbėdamas apie Sūduvos regioną, pabrėžė išskirtines atsivėrusias galimybes, ypač su verslais iš Ukrainos.

Vienam iš regiono prioritetų esant metalo apdirbimo pramonei, o Ukrainai ieškant galimybių perkelti karo pramonę į kitas šalis, yra unikali proga atsirasti naujai pramonės šakai Lietuvoje (tuo pačiu ir Sūduvoje). Tuo pačiu pažymėta puikios galimybės užimti Kinijos pramonės vietą Europoje, prasideda Ukrainos atstatymo darbų planavimai – tokių progų reikia nepraleisti.

LPK prezidentas susirinkimo dalyviams nurodė prognozuojamas ateinančios recesijos datas, taip pat dalino naudingus praktinius patarimus bei nurodė perspektyviausias pramonės šakas.

SPIVA visuotinis narių susirinkimas
SPIVA visuotinis narių susirinkimas @ suduvosgidas.lt nuotr. (Jurgis Švedas)

Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius pasidžiaugė gausėjančiu narių skaičiumi – nuo šių metų pradžios prie asociacijos prisijungė UAB „Pauža Moeleris elektra LT“, UAB „MANTINGA GROUP“, UAB „Remavita“, UAB „Gaivus oras“, UAB „CIE LT FORGE“, UAB „Marijampolės pieno konservai“, UAB „Vidara“, UAB „Hertransus“, UAB „Mikesta“, UAB „Statybos ritmas“, UAB „Kalstata“, UAB „Tiekimo broliai“, MB Švaru švaru. SPIVA prezidentas nariams pristatė praėjusių metų veiklas bei artimiausius ateities darbus.

Vaidas Šalaševičius
Vaidas Šalaševičius @ suduvosgidas.lt nuotr.

Visuotinis narių susirinkimas taip pat išrinko naują valdybą – jos nariais tapo:

Klemencas Agentas (UAB „MANTINGA GROUP“) – valdybos pirmininkas,
Darius Masionis (UAB „CIE LT FORGE“),
Vaidas Šalaševičius (UAB „Justicija“),
Gražvydas Juodišius (Marijampolės profesinio rengimo centras),
Algimantas Bučinskas (UAB „Šamoto centras“),
Laimonas Bazanovas (UAB „Soleka“),
Žygintas Zinkevičius (UAB „Kedruva“),
Aistė Jurkonytė (UAB „Raimundukas“),
Paulius Liškauskas (MB Proneta).

Asociacijos nariai taip pat sprendė dėl naujo pavadinimo – vienbalsiai pasirinktas „Sūduvos pramonės ir verslo asociacija“ vietoj senojo pavadinimo „Regionų verslo plėtros asociacija“.