Susirinkimą pradėjo SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius pasidžiaugęs, jog asociacijos veikla yra įgavusi pilną tempą, o tai byloja ir išaugęs narių skaičius – per metus SPIVA pasipildė bene 10-a naujų narių.
SPIVA veiklos ataskaitinis susirinkimas
Prezidentas įsitikinęs, kad Sūduvos pramonės ir verslo asociacija tapo ryškia verslo pasaulio dalyve ne tik Sūduvos regione, bet ir visoje šalyje – praėjusią savaitę SPIVA valdybos nariai dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento rinkimuose, kuriuos šiais metais, po itin atkaklių rinkimų, kelių balsų persvara laimėjo antrajai kadencijai išrinktas Vidmantas Janulevičius, o perrinktasis vadovas žada šiemet skirti daugiau dėmesio būtent Sūduvos kraštui.
Veiklos ataskaitą asociacijos nariams pristatė SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius
Pristatydamas praėjusių metų veiklos ataskaitą, V. Šalaševičius supažindino su informacija, jog šiuo metu SPIVA vienija jau net 46 narius, o jų kuriama apyvarta viršija 400 mln. eurų.
Ne mažiau svarbiu įvykiu, anot prezidento, tapo ir šiais metais įkurta Marijampolės verslo taryba.
Siekiant plėtoti verslo ryšius, SPIVA savo nariams organizavo keletą renginių, tarp kurių susitikimas su operos solistu Edmundu Seiliumi, politologijos ekspertu Linu Kojala ir kitais.
SPIVA savo nariams surengė platų spektrą renginių
Renginių metu asociacijos nariai turėjo galimybę susipažinti su ES ir valstybės teikiamomis finansinėmis priemonėmis – šis klausimas itin aktualus regione, dėl menko ES paramos įsisavinimo krašte.
Tęsdamas SPIVA veiklos ataskaitą, prezidentas Vaidas Šalaševičius priminė apie glaudų bendradarbiavimą su Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmais, vietos valdžios institucijomis.
Sėkmingas verslas vystomas tik gebant įsiklausyti į kylančias problemas ir komunikuojant tarpusavyje, todėl šiais metais pirmą kartą SPIVA narių susirinkimai vyko ir aplankant organizacijos narius, taip sužinant nežinotų dalykų apie juos ir parodant jiems reikiamą dėmesį.
SPIVA nuolat rengia ir tradicinius verslo pietus, taip reikiamais klausimais diskutuojant neformalioje aplinkoje, o žinios apie asociacijos verslą nuolat skleidžiamos ir nacionalinėse bei regioninėse žiniasklaidos priemonėse.
Pritarus prezidento V. Šalaševičiaus veiklos ataskaitai, nariai buvo supažindinti su finansine Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos metine ataskaita.
Prezidentas pabrėžė, kad asociacija sugeba išsilaikyti iš surenkamų narių mokesčių, todėl didesnių problemų nekyla.
Vienbalsiai pritarus ir finansinei ataskaitai, žodį tarė SPIVA valdybos pirmininkas Klemencas Agentas.
SPIVA nariams nuveiktus darbus pristatė valdybos pirmininkas Klemencas Agentas
Verslininkas savo kalboje padėkojo LPK prezidentui Vidmantui Janulevičiui, už skiriamą neeilinį dėmesį Sūduvos kraštui. K. Agentas mano, kad Marijampolės verslo tarybos sukūrimas yra itin svarbus žingsnis, suvienijant politikus ir verslininkus, nes iki šiol to neretai pritrūkdavo.
SPIVA valdybos pirmininkas akcentavo būtinybę ir toliau didinti asociacijos narių skaičių, nes kuo daugiau narių, tuo stipresni verslai ir pati asociacija, atrandama daugiau galimybių sėkmingam abipusiam bendradarbiavimui tarp smulkaus ir stambaus verslo, todėl nereikia gręžtis atgal, o būtina ir toliau judėti į priekį.
Prisidėti prie paramos Ukrainai kviečia asociacijos narys Ugnius Alaunis
Susirinkimo metu įvyko ir pasikeitimas valdybos narių gretose – iš asociacijos narių pasitraukus vienai įmonei, į valdybos gretas išrinktas UAB „Statybos ritmas“ vadovas Danielius Pečiulis.
Prisidėti parodant gerą valią ir padėti karo niokojamai Ukrainai, asociacijos narius paragino jos narys Ugnius Alaunis, kitą šeštadienį Marijampolės Marijonų sode organizuojantis visą dieną trunkantį paramos Ukrainai renginį (įėjimas – nemokamas, auka – savanoriška).
„Nortus“ vykdančiojo vadovo Mariaus Skersio pristatymas
Vakar organizuotas SPIVA susirinkimas baigtas nario pažymėjimo įteikimais naujiems ir anksčiau jų neatsiėmusiems nariams bei „Nortus“ vykdančiojo vadovo Mariaus Skersio pristatymu apie veikos meistriškumo geriausias praktikas įmonėse.
Gegužės 4 d. Marijampolėje veikiančios verslo asociacijos – Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų Marijampolės filialas (KPPAR), atstovaujama tarybos pirmininko Vyganto Subačiaus, ir Sūduvos pramonės ir verslo asociacija (SPIVA), atstovaujama prezidento Vaido Šalaševičiaus, – pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
KPPAR ir SPIVA susitarė bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų / iš kairės V. Subačius ir V. Šalaševičius
Susitikimo metu apžvelgta abiejų organizacijų istorija, pasidžiaugta bendromis ligšiolinėmis veiklomis bei išreikštas noras toliau bendradarbiauti, skatinant vietos verslus aktyviau augti, gilinti žinių bagažą ir naudotis ES paramos lėšomis.
SPIVA valdybos pirmininkas Klemencas Agentas kvietė skirti dėmesio ne tik verslo atstovavimui, bet ir vietos švietimui ir kultūrai – buvo paliesti finansinio raštingumo ir Sūduvos identiteto klausimai.
SPIVA ir KPPAR atstovai
KPPAR Marijampolės filialo direktorė Kristina Grigė ir SPIVA vykdantysis direktorius Paulius Liškauskas pasidalino organizacijų veiklos patirtimis.
Abi organizacijos, šiuo metu vienijančios iki 100 narių, tikisi sėkmingai atstovauti Marijampolės verslo bendruomenę, kartu bendradarbiaujant su vietos kultūros, švietimo, sporto ir valdžios atstovais.
Ketvirtadienio popietę Marijampolės „Mercure“ viešbutyje vyko susitikimas su Rytų Europos studijų centro vadovu, politikos ekspertu Linu Kojala, kuris pasidalino geopolitinės padėties situacija pasaulyje bei su Šv. Jurgio meno sezono įkūrėju ir organizatoriumi, kraštiečiu Edmundu Seiliumi, pristačiusiu Marijampolės krašto kultūrinį gyvenimą ir iššūkius.
Renginį atidarė Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (toliau – SPIVA) prezidentas Vaidas Šalaševičius, pasidžiaugęs gausiai susirinkusia auditorija, kurią sudarė SPIVA, Rotary, Lions, BNI, KPPAR organizacijų nariai bei Sūduvos krašto visuomenės atstovai.
Pirmasis pranešėjas, Linas Kojala, į geopolitinę padėtį Pasaulyje daugiausiai pažvelgė per Ukrainoje vykstančio karo prizmę, turinį suskirstęs pagal vesterno „The Good, The Bad ir The Ugly“ pavadinimą.
L. Kojala diskutavo geopolitikos klausimais
Rytų Europos studijų centro vadovas pasidžiaugė, kad nors šiuo metu vis dar okupuota apie 17 proc. Ukrainos teritorijos (kas sudaro Latviją ir Estiją kartu sudėjus), tačiau tai yra nepalyginamai geresnė situacija nei buvo anksčiau – tvirtai ginantys savo šalį ukrainiečiai atkovojo jau apie 50 proc. teritorijos, kurią buvo užgrobę Rusijos kariai.
L. Kojala pabrėžė, kad Vakarų šalių reakciją į invaziją buvo neturinti precedento. Maža to, Europos Sąjunga pagaliau žengė svarbų žingsnį, įtraukiant Ukrainą į ES narių kandidačių sąrašą, apie ką iki karo nebuvo kalbama.
Politologo manymu, autoriniai rėžimai yra pažeidžiami, o Rusijos vadovo V. Putino kalbos apie tai, jog Rusija tampa vis mažiau priklausoma nuo užsienio lėšų už energetinius išteklius yra faktais pagrįstas melas – jeigu prasidėjus invazijai ES kasdien Rusijai mokėjo apie 700 mln. eurų už energetines žaliavas, tai šiuo metu, Europos šalims sukaupus reikiamus rezervus, suma drastiškai kritus iki 100 mln. eurų per dieną.
E. Seilius diskutavo geopolitikos klausimais
Politikos eksperto teigimu, Vakarų šalyse Rusija jau seniai nėra vertinama kaip supervalstybė, o elgesį su ja diktuoja tik pastarosios branduolinio ginklo turėjimas.
Visgi, SPIVA renginio dalyviams kalbėjęs L. Kojala pabrėžė, kad šiuo metu NATO rytinis sparnas ženkliai sustiprėjęs, o norinčių prisijungti prie NATO tik daugėja. Ne paslaptis, kad bene labiausiai tokios galimybės norėtų šiuo metu agresiją patirianti Ukraina – už prisijungimą prie NATO šioje šalyje pasisako 86 proc. gyventojų, prie ES – 87 proc.
Visgi, ne viskas Ukrainos – Rusijos kare gerėja. Analizuodamas karo eigą, L. Kojala pabrėžė, kad nepaisant stringančio Rusijos puolimo, ši šalis bent jau „ant popieriaus“ dar turi daug karinės galios, o kas labiausiai nesuvokiama – ignoruoja milžinišką aukų skaičių kare iš savo pusės, nors nė viena ES šalis negalėtų leisti sau tokio masto netekčių.
L. Kojala ir E. Seilius diskutavo geopolitikos ir kultūros klausimais
Be to, neatmestina ir sankcijų nuovargio grėsmė, o NATO šalių gynybiniams pajėgumams atkurti prireiks laiko ir investicijų, šiuo metu negailint amunicijos Ukrainai.
Prie geresnės geopolitinės situacijos neprisideda ir Kinijos bei kitų šalių dviprasmiška laikysena, o remiantis statistika tik apie trečdalis visų šalių palaiko Vakarietišką poziciją karo atžvilgiu.
Ne tokią greitą karo eigą lemia ir tai, kad nepaisant suprantamų Ukrainos valdžios prašymų, JAV negali šiai šaliai suteikti visko, ko pastaroji prašo, dėl ribotų išteklių bei to, kad būtent JAV yra pagrindinis saugumo garantas visame Pasaulyje.
Pereidamas prie bjauriojo karo etapo aptarimo, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, prakalbo apie vykdomus karo nusikaltimus, kurie yra akivaizdūs, tačiau kol kas jų sustabdyti neįmanoma. Ekspertas pastebi ir išaugusią V. Putino rizikos toleranciją, kai šis įspaustas į kampą blogėjančios jam situacijos, gali išdristi panaudoti masinio naikinimo ginklą – ši tikimybė nors ir menka, tačiau visgi išaugusi.
Branduolinio ginklo panaudojimas pirmiausiai būtų blogas ženklas JAV – bijodamos ir matydamos, kaip vienintelį apsisaugojimo būdą, branduolinį ginklą imtų gamintis ir daugiau šalių, taip stipriai sumažinant JAV įtaką Pasaulyje saugumo atžvilgiu.
Karas Ukrainoje neabejotinai lemia ir pablogėjusią Baltijos šalių padėtį, kuri nors ir stabili, tačiau nerami dėl šalia esančios Baltarusijos.
Politologo manymu, mūsų kaimynė Lenkija yra be galo svarbi užtikrinant Baltijos šalių saugumą. L. Kojalos teigimu, JAV, Lenkija ir Vokietija galėtų apsaugoti Baltijos šalis iškilus grėsmei, tačiau NATO užkulisiuose vis dar pastebimas Lenkijos noras pirmiausiai žiūrėti savo saugumo ir per mažas įsitraukimas į Baltijos šalių gynybą.
Pašnekovas iškėlė Europos Sąjungos, kaip organizacijos svarbą Europai ir mums. ES sėkmingą veiklą išlaiko tai, jog kiekviena šalis, nepaisant jos dydžio, turi lygiateisį balsą bei VETO teisę priimant bendrus sprendimus.
Dažnai kalbant apie Europos Sąjungą, girdime Prancūzijos vardą, kuri stengiasi parodyti savo svarbą ir dydį, ką parodo ir Prancūzijos buvimas nuolatine nare Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, branduolinio ginklo turėjimas, tačiau iki šiol šalies lyderiavimo Europoje, dar trūksta daugiau ryžtingumo.
Galiausiai, L. Kojala visiems susirinkusiems priminė, kad patys turime investuoti į savo saugumą, nes JAV vis dažniau iškeliamas klausimas, kodėl ši šalis turi būti Europos saugumo garantu, pačiai Europai nepakankamai investuojant į šį dalyką.
L. Kojala ir E. Seilius diskutavo geopolitikos ir kultūros klausimais
Dalies Sūduvos kultūrinio gyvenimo prezentaciją pristatė kraštietis, tarptautinio Šv. Jurgio meno sezono festivalio įkūrėjas ir organizatorius Edmundas Seilius.
Visoje Lietuvoje žymaus solisto teigimu svarbu paminėti, kad kultūra nėra tai, kas generuoja pinigus, o tai kas užpildo kiekvieno žmogaus vidų pilnatve.
E. Seilius prisiminė istoriją su buvusiu Marijampolės meru Vidmantu Braziu, kai merui pasiūlė užpildyti naujai pastatytas miesto erdves kultūra ir taip gimė Šv. Jurgio meno sezono festivalis.
E. Seilius diskutavo kultūros klausimais
Žinomo operos solisto teigimu kultūros įtaka nėra staigi – ji ilgalaikė, todėl procesai užtrunka.
Šv. Jurgio meno sezono festivalio dėka Marijampolė tampa kultūrinio turizmo vieta – jo metu suaktyvėja restoranų ir viešbučių apkrova, padaugėja turistų. E. Seilius priminė, kad visi festivalio renginiai nemokami, nors organizavimo išlaidos – didelės, kai kurių koncertų sąmata siekia 20 000 eurų.
Kita vertus, prieinamumo dėka Marijampolės publika pastebimai išlavėjo, noriai eina į aukščiausios klasės kultūrinius renginius, regi nacionalines ir Pasaulines kūrinių premjeras. Festivalio dėka pavyko suaktyvinti ir Marijampolės meno mokyklos veiklą, kuri naujai „pražydusi“, tačiau ir jai reikalinga parama.
E. Seilius diskutavo kultūros klausimais
Atskleisdamas šių metų festivalio būsimus planus, E. Seilius supažindino su idėja birželio 22 d. pirmą kartą Marijampolėje pademonstruoti operą – baletą „Žilvinas ir eglė“ pagal Vinco Mykolaičio – Putino kūrinius. Operos solisto teigimu, šis įspūdingas renginys jau susilaukė dėmesio iš partnerių iš Prancūzijos, kurioje šis kūrinys bus demonstruojamas kitąmet.
Renginys pasibaigė UAB „Mantinga“ savininko Klemenco Agento kalba, kuria jis ragino aktyviau Suvalkijos krašto verslininkus prisidėti prie savo regiono kultūrinio gyvenimo vystymo.
Antradienį įvyko Kalėdinis Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos narių susitikimas, kuriame šį kartą dalyvavo operos solistas, marijampolietis Edmundas Seilius. Susirinkimo dalyviai siekė daugiau sužinoti bei kitu kampu apžvelgti dėl šiandieninių aktualijų primirštą, tačiau nemažiau svarbią gyvenimo dalį – kultūrą.
Susitikimą pradėjo Sūduvos verslo ir pramonės asociacijos (toliau – SPIVA) prezidentas Vaidas Šalaševičius. Jis padėkojo atvykusiems nariams ir svečiams, kurių neatbaidė siautėjantis gripas bei sudėtingos eismo sąlygos.
Svečias, operos solistas, „Šv. Jurgio meno sezonoׅ“ įkūrėjas, marijampolietis Edmundas Seilius savo kalbą pradėjo tuo, kad didžiuojasi, jog yra iš Marijampolės ir didžiuojasi šio krašto žmonėmis. Anot E. Seiliaus, organizuodamas festivalį, jis jau ne kartą įsitikino, kad Suvalkijos krašte yra daugybė aktyvių žmonių, kurie noriai prisideda prie meno rėmimo.
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Dainininkas akcentavo, kad kultūra nėra apčiuopiamas produktas, tad verslininkai dažnai nesupranta realios naudos, o Lietuvoje vis dar nėra pakankamai išplitusi rėmimo kultūra, o situacija rėmimo ir savanoriavimo srityje ėmė keistis, tik įvykus karo veiksmams Ukrainoje, kai tiek paprasti žmonės, tiek verslai ėmė suprasti, jog rėmimas ne visada turi atnešti finansinę grąžą.
Edmundas Seilius iš asmeninės patirties teigė, kad Marijampolės verslai atrado suvokimą, kodėl būtina prisidėti prie kultūros ir švietimo, kurie vienas nuo kito yra neatsiejami.
Atlikti tyrimai parodo šokiruojančią žinią, jog nuo Nepriklausomybės laikų jau užaugo karta, kuri kultūriškai yra mažai „apšviesta“. Ši karta nesupranta tokių projektų naudos ir reikalingumo, neprisideda prie bendruomenės veiklų.
Kultūrinio švietimo problema ilgus metus kamavo ir Marijampolę, tačiau pastaraisiais metais situacija sparčiai gerėja, o prie to prisideda ne tik „Šv. Jurgio meno sezonas“, bet ir tarptautinio meno simpoziumo „MALONNY“, „Marijampolė Music Park“ ar kiti renginiai.
Visoje Lietuvoje žinomo operos solisto teigimu, visi mes turime suprasti, kad gyventi reikia ne tam, kad dirbtum, bet dirbti tam, kad gyventum, nes tik tada atrandamas darnumas.
Pašnekovo manymu, Sūduvos kraštas palengva, tačiau jau atranda savo tautinį paveldą, o verslas pagaliau ima suprasti, kad tai puiki erdvė išsiskirti ir tapti pastebėtiems platesniu mastu.
Krašto išskirtinumą galima pajusti E. Seiliaus organizuojame „Šv. Jurgio meno sezone“. Jame dažnai pasirodo iki tol vietoje mažai kam žinomi, tačiau didelio talento menininkai, kurie padeda sugriauti ilgus metus Marijampolę kankinusį stereotipą, jog šis miestas yra provincija, o žmonės čia nei supranta kultūrą, nei jiems jos reikia.
Ilgas ir sunkus darbas nebūtų įmanomas be verslo pagalbos ne tik finansine išraiška, bet ir suteikiant maitinimo, apgyvendinimo ar kitas paslaugas.
Baigdamas savo kalbą operos solistas dar kartą akcentavo, kad verslas turi suprasti, kad apčiuopiamos naudos negaus, o prisidėjimas yra tarsi dovana ir investavimas į bendruomenę, jos gerovės kūrimą, ką itin vertina užsienio partneriai.
SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius papildė, kad verslas privalo daugiau padėti, kalbėti apie kultūros svarbą, būti visuomeniškiems, o SPIVA galėtų prisidėti prie „Šv. Jurgio meno sezono“, padėdama rasti kelius tarp meno ir verslo.
SPIVA valdybos pirmininkas Klemencas Agentas pasidžiaugė, kad per daugybę metų Suvalkijoje verslas pirmą kartą kalba apie kultūrą. Anot K. Agento, aukščiausias verslininko lygis yra tada, kai pastarasis sugeba suderinti verslą ir kultūrą savyje. Verslininkas pasidžiaugė, jog E. Seilius yra vienas iš pavyzdžių, kuris niekada nepamiršta savo šaknų, savo krašto ir jo tradicijų, o į šią veiklą įtraukė ir savo žmoną, kuri nebūdama suvalkiete, padeda sėti gėrį mūsų krašte.
K. Agentas paminėjo, kad jo įkurta „Mantinga“ niekada nėra atsisakiusi padėti, aktyviai prisideda prie miesto ir Suvalkijos gerovės, tačiau būtinas didesnis ir kitų verslų įsitraukimas. Kartu galime įrodyti, kad suvalkiečiai nėra „skūpūs“, o atsakingi ir puoselėjantys savo krašto gerbuvį, gebantys prisidėti ne tik žodžiais, bet ir darbais.
Verslininkas teigė puikiai suprantantis, kaip sunku meno pasaulio atstovams eiti ir prašyti paramos, nes iš šono dažnai atrodo, kad parama reikalinga jam pačiam. O realybė yra kitokia – einama tam, kad mes visi galėtume per kultūrą didžiuotis savo kraštu, jo žmonėmis ir savimi pačiais.
Pritardamas K. Agentui, SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius pajuokavo, kad Marijampolė ne veltui vadinama Majamiu, nes tai šiltas miestas, kurį visi šildome gražiais pavyzdžiais ir bendruomeniškumu, aktyviu įsitraukimu į visuomeninę veiklą.
Susirinkę verslininkai diskutavo apie privačių meno mokyklų perspektyvas. E. Seilius paminėjo, kad dažnu atveju savivaldos meno įstaigos dirba profesionaliau, pagyrė ir vietos meno mokyklą.
E. Seilius pažymėjo, kad buvo pats nustebęs, kai iš turizmo atstovų sužinojo, jog vykstant „Šv. Jurgio meno sezono“ festivaliui, Marijampolės miestas sulaukia bent tris kartus daugiau turistų, atvykstama iš tolimiausių Lietuvos miestų net su užsakytais autobusais.
Anot meno atstovo, Marijampolė neturi jūros, nėra kurortas, tad vienintelis būdas išskirtini šalyje yra kultūrinis turizmas.
Renginys baigtas sutarus jau greitu metu organizuoti dar vieną susitikimą kultūros tema, kuriame SPIVA nariai detaliau įvertins galimybes aktyviai prisidėti prie kultūros ir švietimo vystymo Suvalkijos regione.
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Edmundas Seilius ir SPIVA: diskusija apie meną ir verslą
Vakar Regionų verslo plėtros asociacija į svečius pasikvietė autoritetingą ekonomistą Gitaną Nausėdą. Diskusiją suorganizavo ir vedė regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius. Diskusijoje dalyvavo apie 30 verslininkų iš Marijampolės, Vilkaviškio, Lazdijų bei Kazlų Rūdos.
Buvo aptarta verslo situacija ir išsakytos problemos. Atkreiptas dėmesys, kuo jos skiriasi nuo sostinės ir kitų didmiesčių.Susirinkime sutartinai buvo išsakytos pagrindinės problemos: stambaus verslo koncentracija, didelė emigracija ir besitraukianti rinka, viešųjų pirkimų sistema ir jų organizavimas, savivaldybių ar regionų neišskyrimas pagal problematiką, į tai neatsižvelgiama nustatant minimalią algą ar NPD mokesčius, kontroliuojančių institucijų darbo kokybė, negatyvus ir griežtas požiūris į smulkų verslininką, tačiau atlaidus, silpnas, kartais net “užsimerkiantis” į nelegalų verslą šešėlyje.
Diskusijos metu buvo iškelta idėja mažinti PVM ir diferencijuoti minimalų darbo užmokestį pagal savivaldybes. G.Nausėda akcentavo, jog mažinti PVM yra galbūt gera idėja. PVM mažinimas yra puikiai pasiteisinęs Rumunijoje. Aišku, turi būti įtvirtinti saugikliai ir kontrolė turi būti vykdoma ne kažkada po pusės metų, bet nuo pirmųjų dienų. Rumunija gali būti mums, Lietuvai, geras pavyzdys. Minimalaus darbo užmokesčio diferencijavimas irgi gali būti įgyvendinamas, aišku, valstybė turi šiuo klausimu „įšaldyti grindis“.
Dėl PVM mažinimo verslininkų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, jog verta būtų aplamai mažinti PVM o kiti siūlė PVM mažinti tik svarbiausioms prekių/paslaugų grupėms. Taip būtų daugiau uždirbama ir galiausiai pasijustų nauda verslui ir darbuotojui. Kita dalis verslininkų teigė, jog PVM mažinimas visiškai neturi reikšmės.Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas V.Šalaševičius pasiūlė aplamai keisti požiūrį į verslą ir verslininkus. Šiandieną verslininkas yra suprantamas kaip stambaus kapitalo atstovas, nesidalinantis pelnu, mokantis žemus atlyginimus darbuotojams ir juos išnaudojantis, darantis neteisėtą įtaką politikams. V.Šalaševičiaus teigimu didžiąją dalį verslo sudaro paprasti žmonės dirbantys pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą, tai yra tie, kurie patys mokasi mokesčius, dirba su klientais, stengiasi kūrybiškai išgyventi. Skaičiaus prasme mažų įmonių (iki 10 darbuotojų) sudaro iki 80 proc. visų bendro įmonių skaičiaus, todėl turi būti keičiamas negatyvus požiūris į verslą, nes kiekvienas apsidairęs savo aplinkoje ras tokį sunkiai dirbantį žmogų.
Baigiantis diskusijai G.Nausėda apibendrino išsakytas mintis ir patarė regiono smulkiems ir vidutiniams verslininkams aktyviau vienytis, ir „garsiau“ kalbėti. Tik taip jų išsakytos problemos ir siūlymai bus girdimi ir į jų siūlymus bus atsižvelgta vykdant šalies politiką.
