Apdovanoti 2023 m. „Lietuvos metų gaminiai“ – tarp jų ir gaminiai iš Suvalkijos
Gruodžio 13 d., Vilniuje 27-ąjį kartą įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ apdovanojimai. Šiais metais konkurse dalyvavo 50 lietuvišką produkciją gaminančių įmonių. Aukščiausio įvertinimo aštuoniose vertinimo kategorijose siekė 81 gaminys. Kaip ir kasmet, lyderio pozicijas išlaikė maisto ir pašarų pramonė – į šią kategoriją sulaukta 47 paraiškų.
Apdovanojimus įteikusi ir įmonių vadovus sveikinusi Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad daug metų gyvuojanti „Lietuvos metų gaminio“ tradicija rodo vieno svarbiausių valstybės sektorių – pramonės – gebėjimą būti procesų smaigalyje nepaisant tenkančių išbandymų.
„Ypač pastarųjų išbandymų akivaizdoje Lietuvos pramonė geba ne tik rodyti atsparumą, bet ir tikrą, o ne tik viešiesiems ryšiams, skirtą socialinę atsakomybę bei mokėjimą prisitaikyti tiek prie kintančių veiklos sąlygų, tiek prie galimų ateities iššūkių. Matome ne vieną įmonę, kuri plečia gynybai reikalingus komponentus ar gaminius ar kitaip persiorientuoja pagal šiandienos ir rytojaus poreikius“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Prieš paskelbdamas konkurso nugalėtojus, LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius trumpai apžvelgė, pasak jo, pramonei audringus metus.
„Šie metai lietuviškos kilmės prekių eksportui tikrai nebuvo tokie dosnūs, kaip 2022-ieji: šiemet eksportuota net 11 proc. mažiau. BVP augimas Lietuvoje taip pat stagnuoja, ir visus metus stebėjome, kaip pernelyg optimistinės prognozės prastėjo sulig kiekvienu mėnesiu“, – sakė V. Janulevičius.
Tarp iššūkių šalies stuburui – pramonei, LPK prezidentas minėjo besitraukiančias pagrindinių Lietuvos partnerių Europoje eksporto rinkas, energetinę priklausomybę ir energetinės krizės padarinius, drakonišką rekordinės infliacijos valdymą ir rekordinius palūkanų metus.
„Noriu būti ir esu optimistas. Manau, Lietuvos politikai atsispirs populizmo pagundai ir vietoje papildomų mokesčių kuriančiam ir dirbančiam, saugančiam darbo vietas verslui atneš palankesnes sąlygas skolintis, padės ant stalo ilgai žadėtas reinvestuojamo pelno ir kita žadėtas lengvatas bei paskatas“, – konkurso nugalėtojams ir apdovanojimų renginio svečiams linkėjo LPK prezidentas.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen išreiškė viltį, kad artėjančių rinkimų kontekste politikams nepritrūks sveiko proto atsakingai vertinti situaciją.
Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.
Apibendrinusi ekspertų išvadas, įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti ekspertų komisija šiemet skyrė 53 aukso ir 10 sidabro medalių.
AUKSO MEDALIS
Maisto ir pašarų pramonė
- „Bajorų“ karštai rūkytas jautienos kumpis, UAB „Krekenavos agrofirma“
- „Arvi kalakutai“ marinuotas šaldytas kalakutas (paruoštas kepti), UAB „Krekenavos agrofirma“
- Tropinių vaisių valgomieji ledai su guminukais, UAB „Vikeda“
- Šokoladinių saldainių kolekcija „Lietuva“, UAB „Rūta“
- Spraginti kukurūzai su sūriu Mr. Check, 150 g., UAB ZMFOOD
- Sūrio skonio užkandžių mišinys Mr. Check, 200 g., UAB ZMFOOD
- Varškė „Graikiška amfora“ su mangais, AB „Pieno žvaigždės“ filialas Kauno pienas
- Nature‘s Protection Superior Care White Dogs All Life Stages sausas pašaras balto ir šviesaus kailio šunims su vabzdžiais, UAB KIKA GROUP
- „Senojo dvaro“ sūris, 45 % rieb.s.m., brandintas ne mažiau kaip 6 mėn., fas. 200 g., AB „Pieno žvaigždės“ filialas Pasvalio sūrinė
- Kriaušių ir kalendros skonio gazuotas gaivusis gėrimas su sultimis, UAB Kauen craft
- RASA ETNO natūralus mineralinis vanduo, 1,5 l gazuotas, UAB „Druskininkų Rasa“
- Kėdainių konservų Šiupininė sriuba, UAB Kėdainių konservų fabrikas
- Ilzenbergo ūkio Varškės sūris, UAB „Ilzenbergo ūkis“
- Ilzenbergo ūkio Mėlynių vynas, UAB „Ilzenbergo ūkis“
- Šoninė kaimiškai karštai rūkyta a. r., UAB Linkuvos mėsa
- Naminis vištienos vyniotinis su pistacijų riešutais keptas a. r., UAB Linkuvos mėsa
- Ekstra kvietiniai miltai, AB „Kauno grūdai“
- Šunų maistas Canis, AB „Kauno grūdai“
- Greitai paruošiama avižinių dribsnių košė su mėlynėmis Activus, AB „Kauno grūdai“
- Šaltai rūkyta „Žemaičių kapotinė“ dešra, UAB „Vigesta“
- Virta daktariška dešra su jautiena, UAB „Vigesta“
- Virta kepeninė dešra „Be konservantų“, UAB „Mažeikių mėsinė“
- „Karališkas“ šakotis, Birutės Drevininkaitienės įmonė „Rugelis“
- Meduoliniai grybukai, Birutės Drevininkaitienės įmonė „Rugelis“
- ŽEMAITĖŠKI VĖŠTŲ KIAUŠE (Žemaitiški vištų kiaušiniai), UAB LIT EGG
- Baltyminis mineralinis vitamininis papildas vištoms dedeklėms, UAB „Ariogalos grūdai“
Statyba ir Statybos pramonė
- Tilto per Nerį kelyje A1 ties Kleboniškiu statyba, AB „Kauno tiltai“
- Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas, AB „Kauno tiltai“
- Staticus suprojektuotas, pagamintas ir sumontuotas aukščiausio biurų pastato (144 m.) Geteborgo mieste „Citygate“ fasadas, UAB STATICUS
- Kratinių 143, 143A rekonstrukcija ir gilinimas, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
- „Tokvila“ automobilių prekybos ir kėbulo remonto centras, UAB „Merko statyba“
- Viešbutis V. Krėvės g. 4, Druskininkai, UAB VA STATYBA
- Poilsio paskirties pastatų kompleksas Užkanavės g. 29, Palanga, UAB HSC BALTIC
- Lazdynų baseinas, AB „Panevėžio statybos trestas“
- Polistireninis putplastis „Bioporas“, AB ,,Ukmergės Gelžbetonis”
- Vilniaus Medinės miesto architektūros muziejaus pastato Polocko g. 52, Vilniuje, Lietuvoje restauravimo darbai, UAB „Ekstra statyba“
- „AQ Wiring Systems“ gamybos paskirties pastatas, UAB „Gilesta“
- Vadovybės apsaugos tarnybos pastato rekonstrukcija T. Ševčenkos g. 13, Vilniuje, UAB Naresta
- Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Danijos kartu su dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotimis statyba (Lenkijoje), UAB MT Group
- Paldiski suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo povandeninės jungties statyba (Estija), UAB MT Group
- Kiemėnų gamtinių dujų apskaitos stoties (DAS) rekonstrukcijos projektavimas ir statyba, UAB MT Group
- Dolomito akmuo fr. 63-180 mm ir fr. 180-480 mm bunų statybai, UAB „Milsa“
Farmacijos ir chemijos pramonė
- Moérie „Ultimate Hair Growth“ Spray (Moérie „Ultimate Hair Growth“ plaukų purškiklis), UAB „B COMPANY“
- Tauro Pro Line Ultra Natural Care Gentle Scrub švelniai šveičiantis šampūnas šunims ir katėms, UAB KIKA GROUP
- Lé ROW skalbiklis ROYAL, UAB Biologico
Medienos perdirbimo, baldų ir popieriaus pramonė
- Modulinis baldų komplektas „Motive“, UAB „Grafų baldai“
- Čiužinys „VENECIJA“, UAB Ausnė
- VMG Lignum LVL – sluoksniuoto lukšto mediena, UAB VMG Lignum construction
Mašinų ir prietaisų pramonė
- Automatinė butelių kokybės užtikrinimo sistema „WTA“, UAB Terekas
- KJKK „BEGA“ krovos kompleksas, adaptuotas aktualiems Lietuvos ir Baltijos šalių žemės ūkio sektoriaus eksporto-importo poreikiams, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“
Aplinkosauginė pramonė
- Multifunkcinio lietaus parko ir paviršinių nuotekų infrastruktūros įrengimas Vilniuje, UAB „Grinda“
Informacinės technologijos ir telekomunikacijos
- Technologinių procesų valdymo sistema „TPA ProCon“, UAB „TPA“
Aprangos ir tekstilės pramonė
- Pledas „Revival“, UAB „Linas LT”
SIDABRO MEDALIS
Maisto ir pašarų pramonė
- Skrudinti žemės riešutai su medumi Mr. Check, 150 g., UAB ZMFOOD
- MULTIGRAIN BREAD sumuštinis su saldžiai aštria vištiena, kepta paprika ir špinatais (FOOD ON FOOT prekinis ženklas), UAB MANTINGA
- Sausai sūdyta brandinta nugarinė, UAB „Vigesta“
- Vytinta trumų skonio GOURMET dešra, UAB „Mažeikių mėsinė“
- Karštai rūkytos dešrelės su šonine, UAB „Mažeikių mėsinė“
Statyba ir Statybos pramonė
- Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija įrengimas (pietų ir šiaurės rytų Lietuvos ruožai), AB „Kauno tiltai“
- Daugiabutis gyvenamasis namas New Moon, UAB Lithome
- Senosios Šiaulių iždinės pastato Aušros al. 46 / Dvaro g. 85 fasado ir frontonų atkūrimas bei restauravimas, UAB Adeso
Mašinų ir prietaisų pramonė
- Baldinių detalių kokybės patikros sistema su automatiniu broko numetimo stalu, UAB VMG Technics
Aplinkosauginė pramonė
- Kondensacinis ekonomaizeris, UAB GRYNERGA
Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos susirinkime apžvelgti praėję metai
Ketvirtadienį, Marijampolės „Mercure“ viešbutyje įvyko Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) visuotinis susirinkimas, skirtas apžvelgti ataskaitinius metus.
Susirinkimą pradėjo SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius, padėkojęs visiems susirinkusiems tokią šiltą dainą ir nepagailėjusiems savo brangaus laiko. Prezidentas pristatė renginio svečius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentą Alvydą Stulpiną ir generalinį direktorių Ričardą Sartatavičių.
LPK viceprezidentas Alvydas Stulpinas padėkojo už pakvietimą ir pristatė bendrą pramonės situaciją ir verslo perspektyvas šiais skelbiamos recesijos metais.
Anot pranešėjo, pernai metais Lietuvos BVP augo 2 procentais, o net 60-70 proc. to sudaro LPK indėlis. Visgi, prognozuojama, kad šiais metais BVP bus minusinis, o eksportas 2023 m. neaugs, nes prasidėjo recesija.
Matoma, kad 2023 m. darbo užmokestis taip greitai, kaip pernai neaugs – tikimasi 9 proc. augimo.
2022 metų rekordinės išlaidos už energetiką paskatino verslus aktyviau investuoti į atsinaujinančių šaltinių atsiradimą, o Lietuvos pramonės konfederacija neseniai pasirašė sutartį su Savivaldybių asociacija, kurios pagalba bus siekiama suformuoti žemės sklypus atsinaujinančios energetikos šaltiniams įrengti.
Po A. Stulpino kalbos, žodį tarė LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Direktorius padėkojo už pakvietimą ir pasidžiaugė, jog SPIVA yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos nariai.
R. Sartatavičius savo pristatymo metu supažindino su LPK veikla, jos kryptimis. Lietuvos pramoninkų konfederacija yra stipriausia verslo organizacija Lietuvoje.
Direktorius pristatė, kad LPK veikia per 11 komitetų, kuriuose sprendžiamos iškylančios problemos ir ragino aktyviau dalyvauti jų veiklose.
Šiuo metu pagrindinės konfederacijos veiklos kryptys yra teisėkūra, tarptautiniškumas, plėtra ir darbas su nariais, o pati konfederacija aktyviai dalyvauja Trišalėje taryboje, nuolat organizuoja ar pati vyksta į įvairias parodas, renginius, kuriuose semiamasi patirties.
Savo kalbos pabaigoje, Konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius pabrėžė LPK nuolat vykdomą itin svarbią paramą Ukrainai.
Po svečių kalbos, savo žodį dar kartą tarė SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius, pristatęs Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos veilos ataskaitą už ataskaitinius metu.
Prezidentas supažindino narius ir svečius su vykdytais renginiais ir susitikimais, kuriose dalyvavo finansų analitikas Marius Dubnikovas, ministerijų, savivaldybių, Šaulių sąjungos, KPPAR, Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. Prieš Kalėdas nariai buvo pakviesti į šventinį susirinkimą su operos solistu, kraštiečiu Edmundu Seiliumi, o neseniai geopolitikos klausimais diskutuota su politologu, Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala.
Renginiai, kurie orientuoti į Sūduvos krašto visuomenę, aktyviai atspindėti žiniasklaidoje – nuolat skelbti informaciniai pranešimai žiniasklaidoje, ne kartą duoti interviu didžiausioms šalies žiniasklaidos priemonėms LRT, DELFI. Atnaujinta ir Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos interneto svetainė spiva.lt.
Asociacija aktyviai atstovauja narius ne tik Sūduvoje, bet ir visoje šalyje, nuolat palaiko ryšį su verslo asociacijomis ir politikais.
Finansinę asociacijos ataskaitą pristatė SPIVA vykdantysis direktorius Paulius Liškauskas, susirinkusiems pateikęs pajamų ir išlaidų duomenis.
Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovo Laimono Bazanovo pranešimas, tema „Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga Sūduvoje prieš COVID pandemiją ir po bei prasidėjus karui Ukrainoje“.
L. Bazavonas pristatė informaciją, jog šiuo metu butų kaina kyla, o sudaromų sandorių kiekis mažėja. Anot L. Bazanovo, pirkėjų nuotaikos yra blogos, bankai duodami paskolas prašo perteklinių dokumentų.
Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovas pastebi, kad nors pirkėjų nuotaikos yra blogos, tačiau tai labiau yra psichologinis nusistatymas, nes duomenys rodo, kad gyventojų įperkamumas dar yra gan geras.
Pastebima, kad tarptautiniam verslui Marijampolė vis dar menkai įdomi, nes mieste sunku rasti naujų erdvių, o visos komercinės pramoninės/gamybinės paskirties mieste šiuo metu yra užimtos.
NT eksperto teigimu, situaciją galėtų pagerinti logistikos centrų steigimai.
L. Bazanovas apžvelgė ir žemės bei miško kainas apskrityje bei tokių sklypų perspektyvas.
Baigdamas savo pranešimą, NT ekspertas pažymėjo, kad turto kainos gali dar brangti, nuomos grąžą mieste yra teigiama. Visgi, ši tendencija pastebima tik pačiame Marijampolės mieste, nes apskrities pakraščiai „miršta“ ir verslui yra neįdomūs.
Užbaigdamas renginį prezidentas V. Šalaševičius SPIVA nariams įteikė narių pažymėjimus.
Dalyvauta Lietuvos pramonininkų konfederacijos metinėje konferencijoje
Gegužės 4 d. Vilniuje, Pirklių klube, įvyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos Metinė konferencija, kurioje pristatyta organizacijos metinė veiklos ataskaita, aptarta Lietuvos ekonomikos būklė, socialinė ir politinė raida bei perspektyvos ateičiai. Sūduvos pramonės ir verslo asociaciją konferencijoje atstovavo prezidentas Vaidas Šalaševičius, o metinį LPK apdovanojimą „Lietuvos metų eksportuotojas 2022“ gavo SPIVA nariai UAB „CIE LT FORGE“ (Darius Masionis).
„Lietuvos BVP traukiasi, akivaizdu, kad vadinamieji „ekonomikos kalneliai” yra neišvengiami ir virš mūsų ekonomikos jau kaupiasi laikini debesys. Tačiau galime pasidžiaugti rekordiniais praėjusių metų pramonės pasiekimais, darkart įrodžiusiais mūsų didelį eksporto potencialą. Tikiu, kad iš šios krizės išeisime sustiprėję, atsinaujinę, labiau įsitvirtinę Europos Sąjungos eksporto rinkose“, – pažymėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Rekordinėmis praėjusiais metais pritrauktomis užsienio investicijomis savo kreipimesi į LPK bendruomenę pasidžiaugė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, viltinga tai, kad jau išmokta konstruktyviai reaguoti į krizes.
„Darome viską, kad pritrauktume investicijas. Tikiu, kad tardamiesi galime prisidėti prie gyvybingos ir itin veržlios verslo aplinkos kūrimo“, – sakė I. Šimonytė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sveikindama susirinkusiuosius pajuokavo, kad pastaruosius trejetą metų kreipiantis į verslo bendruomenę neišvengiamai tenka kartotis, kad „šiemet ir vėl neeilinių iššūkių metai“. Ministrė pasidžiaugė, kad įveiktas jau ne vienas iššūkis, kad kiekviena krizė yra proga Lietuvai darkart įrodyti, jog esame valstybė su stuburu ir su verslu, kuris auga.
Pasak A. Armonaitės, verčiant naują raidos etapo puslapį, reikia paklausti savęs, ką reikia daryti, kad būtume dar stipresni.
„Esame pasiruošę išklausyti verslo. Daug diskutuojam dėl mokesčių, turime būti labai atsargūs ir matyti ne tik buhalterinius biudžeto surinkimo tikslus, bet ir konkurencingumo tikslus, kad verslui apsimokėtų samdyti darbuotojus, kad jis norėtų plėstis. Nepažadu, kad debatai dėl mokesčių bus lengvi, bet pažadu, kad stovėsiu verslą kuriančių žmonių pusėje, kad toliau matytume mūsų verslo konkurencingumo augimą“, – sakė A. Armonaitė.
LPK ekonomistė Eglė Stonkutė, pristatydama ekonomikos apžvalgą, pastebėjo, kad pastaruoju metu labai kinta pramonės įmonių gamybos pajėgumų panaudojimas ir pažymėjo, kad šiandien labai juntamas neužtikrintumas dėl paklausos.
„Pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose augimas svyruoja ties nuline riba. Tarp valstybių vyksta persistumdymas, persirikiavimas ir tarsi „vilionės” – dėl tiekimo grandinių, rinkų, žaliavų etc.“, – pastebėjo E. Stonkutė.
Galimus karo pabaigos Ukrainoje scenarijus konferencijoje apžvelgė VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūros steigėjas, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys.
Metinės konferencijos metu „Lietuvos metų eksportuotojo“ apdovanojimai buvo įteikti: AB „Kauno grūdai“, AB „Klaipėdos mediena“, AB „Klaipėdos smeltė“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „CIE LT FORGE“. Vidutinių įmonių grupėje apdovanojimą pelnė: AB „Limarko laivininkystės kompanija“, UAB „Aconitum“, UAB „Naujasis Nevėžis“, UAB „Pack Klaipėda“, UAB „PASSER SIDC“, UAB Akvatera LT.
Vytauto Andriaus Graičiūno nominacijos laureatu šiais metais tapo Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.
Nuotr. aut. Justinas Auškelis