Marijampolėje SPIVA kvietė kartu su L. Kojala ir E. Seiliumi diskutuoti geopolitikos ir kultūros klausimais

Marijampolėje SPIVA kvietė kartu su L. Kojala ir E. Seiliumi diskutuoti geopolitikos ir kultūros klausimais

Ketvirtadienio popietę Marijampolės „Mercure“ viešbutyje vyko susitikimas su Rytų Europos studijų centro vadovu, politikos ekspertu Linu Kojala, kuris pasidalino geopolitinės padėties situacija pasaulyje bei su Šv. Jurgio meno sezono įkūrėju ir organizatoriumi, kraštiečiu Edmundu Seiliumi, pristačiusiu Marijampolės krašto kultūrinį gyvenimą ir iššūkius.

Renginį atidarė Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (toliau – SPIVA) prezidentas Vaidas Šalaševičius, pasidžiaugęs gausiai susirinkusia auditorija, kurią sudarė SPIVA, Rotary, Lions, BNI, KPPAR organizacijų nariai bei Sūduvos krašto visuomenės atstovai.

Pirmasis pranešėjas, Linas Kojala, į geopolitinę padėtį Pasaulyje daugiausiai pažvelgė per Ukrainoje vykstančio karo prizmę, turinį suskirstęs pagal vesterno „The Good, The Bad ir The Ugly“ pavadinimą.

L. Kojala diskutavo geopolitikos klausimais

Rytų Europos studijų centro vadovas pasidžiaugė, kad nors šiuo metu vis dar okupuota apie 17 proc. Ukrainos teritorijos (kas sudaro Latviją ir Estiją kartu sudėjus), tačiau tai yra nepalyginamai geresnė situacija nei buvo anksčiau – tvirtai ginantys savo šalį ukrainiečiai atkovojo jau apie 50 proc. teritorijos, kurią buvo užgrobę Rusijos kariai.

L. Kojala pabrėžė, kad Vakarų šalių reakciją į invaziją buvo neturinti precedento. Maža to, Europos Sąjunga pagaliau žengė svarbų žingsnį, įtraukiant Ukrainą į ES narių kandidačių sąrašą, apie ką iki karo nebuvo kalbama.

Politologo manymu, autoriniai rėžimai yra pažeidžiami, o Rusijos vadovo V. Putino kalbos apie tai, jog Rusija tampa vis mažiau priklausoma nuo užsienio lėšų už energetinius išteklius yra faktais pagrįstas melas – jeigu prasidėjus invazijai ES kasdien Rusijai mokėjo apie 700 mln. eurų už energetines žaliavas, tai šiuo metu, Europos šalims sukaupus reikiamus rezervus, suma drastiškai kritus iki 100 mln. eurų per dieną.

E. Seilius diskutavo geopolitikos klausimais

Politikos eksperto teigimu, Vakarų šalyse Rusija jau seniai nėra vertinama kaip supervalstybė, o elgesį su ja diktuoja tik pastarosios branduolinio ginklo turėjimas.

Visgi, SPIVA renginio dalyviams kalbėjęs L. Kojala pabrėžė, kad šiuo metu NATO rytinis sparnas ženkliai sustiprėjęs, o norinčių prisijungti prie NATO tik daugėja. Ne paslaptis, kad bene labiausiai tokios galimybės norėtų šiuo metu agresiją patirianti Ukraina – už prisijungimą prie NATO šioje šalyje pasisako 86 proc. gyventojų, prie ES – 87 proc.

Visgi, ne viskas Ukrainos – Rusijos kare gerėja. Analizuodamas karo eigą, L. Kojala pabrėžė, kad nepaisant stringančio Rusijos puolimo, ši šalis bent jau „ant popieriaus“ dar turi daug karinės galios, o kas labiausiai nesuvokiama – ignoruoja milžinišką aukų skaičių kare iš savo pusės, nors nė viena ES šalis negalėtų leisti sau tokio masto netekčių.

L. Kojala ir E. Seilius diskutavo geopolitikos ir kultūros klausimais

Be to, neatmestina ir sankcijų nuovargio grėsmė, o NATO šalių gynybiniams pajėgumams atkurti prireiks laiko ir investicijų, šiuo metu negailint amunicijos Ukrainai.

Prie geresnės geopolitinės situacijos neprisideda ir Kinijos bei kitų šalių dviprasmiška laikysena, o remiantis statistika tik apie trečdalis visų šalių palaiko Vakarietišką poziciją karo atžvilgiu.

Ne tokią greitą karo eigą lemia ir tai, kad nepaisant suprantamų Ukrainos valdžios prašymų, JAV negali šiai šaliai suteikti visko, ko pastaroji prašo, dėl ribotų išteklių bei to, kad būtent JAV yra pagrindinis saugumo garantas visame Pasaulyje.

Pereidamas prie bjauriojo karo etapo aptarimo, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, prakalbo apie vykdomus karo nusikaltimus, kurie yra akivaizdūs, tačiau kol kas jų sustabdyti neįmanoma. Ekspertas pastebi ir išaugusią V. Putino rizikos toleranciją, kai šis įspaustas į kampą blogėjančios jam situacijos, gali išdristi panaudoti masinio naikinimo ginklą – ši tikimybė nors ir menka, tačiau visgi išaugusi.

Branduolinio ginklo panaudojimas pirmiausiai būtų blogas ženklas JAV – bijodamos ir matydamos, kaip vienintelį apsisaugojimo būdą, branduolinį ginklą imtų gamintis ir daugiau šalių, taip stipriai sumažinant JAV įtaką Pasaulyje saugumo atžvilgiu.

Karas Ukrainoje neabejotinai lemia ir pablogėjusią Baltijos šalių padėtį, kuri nors ir stabili, tačiau nerami dėl šalia esančios Baltarusijos.

Politologo manymu, mūsų kaimynė Lenkija yra be galo svarbi užtikrinant Baltijos šalių saugumą. L. Kojalos teigimu, JAV, Lenkija ir Vokietija galėtų apsaugoti Baltijos šalis iškilus grėsmei, tačiau NATO užkulisiuose vis dar pastebimas Lenkijos noras pirmiausiai žiūrėti savo saugumo ir per mažas įsitraukimas į Baltijos šalių gynybą.

Pašnekovas iškėlė Europos Sąjungos, kaip organizacijos svarbą Europai ir mums. ES sėkmingą veiklą išlaiko tai, jog kiekviena šalis, nepaisant jos dydžio, turi lygiateisį balsą bei VETO teisę priimant bendrus sprendimus.

Dažnai kalbant apie Europos Sąjungą, girdime Prancūzijos vardą, kuri stengiasi parodyti savo svarbą ir dydį, ką parodo ir Prancūzijos buvimas nuolatine nare Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, branduolinio ginklo turėjimas, tačiau iki šiol šalies lyderiavimo Europoje, dar trūksta daugiau ryžtingumo.

Galiausiai, L. Kojala visiems susirinkusiems priminė, kad patys turime investuoti į savo saugumą, nes JAV vis dažniau iškeliamas klausimas, kodėl ši šalis turi būti Europos saugumo garantu, pačiai Europai nepakankamai investuojant į šį dalyką.

L. Kojala ir E. Seilius diskutavo geopolitikos ir kultūros klausimais

Dalies Sūduvos kultūrinio gyvenimo prezentaciją pristatė kraštietis, tarptautinio Šv. Jurgio meno sezono festivalio įkūrėjas ir organizatorius Edmundas Seilius.

Visoje Lietuvoje žymaus solisto teigimu svarbu paminėti, kad kultūra nėra tai, kas generuoja pinigus, o tai kas užpildo kiekvieno žmogaus vidų pilnatve.

E. Seilius prisiminė istoriją su buvusiu Marijampolės meru Vidmantu Braziu, kai merui pasiūlė užpildyti naujai pastatytas miesto erdves kultūra ir taip gimė Šv. Jurgio meno sezono festivalis.

E. Seilius diskutavo kultūros klausimais

 

Žinomo operos solisto teigimu kultūros įtaka nėra staigi – ji ilgalaikė, todėl procesai užtrunka.

Šv. Jurgio meno sezono festivalio dėka Marijampolė tampa kultūrinio turizmo vieta – jo metu suaktyvėja restoranų ir viešbučių apkrova, padaugėja turistų. E. Seilius priminė, kad visi festivalio renginiai nemokami, nors organizavimo išlaidos – didelės, kai kurių koncertų sąmata siekia 20 000 eurų.

Kita vertus, prieinamumo dėka Marijampolės publika pastebimai išlavėjo, noriai eina į aukščiausios klasės kultūrinius renginius, regi nacionalines ir Pasaulines kūrinių premjeras. Festivalio dėka pavyko suaktyvinti ir Marijampolės meno mokyklos veiklą, kuri naujai „pražydusi“, tačiau ir jai reikalinga parama.

E. Seilius diskutavo kultūros klausimais

E. Seilius diskutavo kultūros klausimais

Atskleisdamas šių metų festivalio būsimus planus, E. Seilius supažindino su idėja birželio 22 d. pirmą kartą Marijampolėje pademonstruoti operą – baletą „Žilvinas ir eglė“ pagal Vinco Mykolaičio – Putino kūrinius. Operos solisto teigimu, šis įspūdingas renginys jau susilaukė dėmesio iš partnerių iš Prancūzijos, kurioje šis kūrinys bus demonstruojamas kitąmet.

Renginys pasibaigė UAB „Mantinga“ savininko Klemenco Agento kalba, kuria jis ragino aktyviau Suvalkijos krašto verslininkus prisidėti prie savo regiono kultūrinio gyvenimo vystymo.

Kultūros ir verslo santykis – Edmundas Seilius ir SPIVA nariai diskutavo apie meno situaciją regione

Kultūros ir verslo santykis – Edmundas Seilius ir SPIVA nariai diskutavo apie meno situaciją regione

Antradienį įvyko Kalėdinis Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos narių susitikimas, kuriame šį kartą dalyvavo operos solistas, marijampolietis Edmundas Seilius. Susirinkimo dalyviai siekė daugiau sužinoti bei kitu kampu apžvelgti dėl šiandieninių aktualijų primirštą, tačiau nemažiau svarbią gyvenimo dalį – kultūrą.

Susitikimą pradėjo Sūduvos verslo ir pramonės asociacijos (toliau – SPIVA) prezidentas Vaidas Šalaševičius. Jis padėkojo atvykusiems nariams ir svečiams, kurių neatbaidė siautėjantis gripas bei sudėtingos eismo sąlygos.

Svečias, operos solistas, „Šv. Jurgio meno sezonoׅ“ įkūrėjas, marijampolietis Edmundas Seilius savo kalbą pradėjo tuo, kad didžiuojasi, jog yra iš Marijampolės ir didžiuojasi šio krašto žmonėmis. Anot E. Seiliaus, organizuodamas festivalį, jis jau ne kartą įsitikino, kad Suvalkijos krašte yra daugybė aktyvių žmonių, kurie noriai prisideda prie meno rėmimo.

Dainininkas akcentavo, kad kultūra nėra apčiuopiamas produktas, tad verslininkai dažnai nesupranta realios naudos, o Lietuvoje vis dar nėra pakankamai išplitusi rėmimo kultūra, o situacija rėmimo ir savanoriavimo srityje ėmė keistis, tik įvykus karo veiksmams Ukrainoje, kai tiek paprasti žmonės, tiek verslai ėmė suprasti, jog rėmimas ne visada turi atnešti finansinę grąžą.

Edmundas Seilius iš asmeninės patirties teigė, kad Marijampolės verslai atrado suvokimą, kodėl būtina prisidėti prie kultūros ir švietimo, kurie vienas nuo kito yra neatsiejami.

Atlikti tyrimai parodo šokiruojančią žinią, jog nuo Nepriklausomybės laikų jau užaugo karta, kuri kultūriškai yra mažai „apšviesta“. Ši karta nesupranta tokių projektų naudos ir reikalingumo, neprisideda prie bendruomenės veiklų.

Kultūrinio švietimo problema ilgus metus kamavo ir Marijampolę, tačiau pastaraisiais metais situacija sparčiai gerėja, o prie to prisideda ne tik „Šv. Jurgio meno sezonas“, bet ir tarptautinio meno simpoziumo „MALONNY“, „Marijampolė Music Park“  ar kiti renginiai.

Visoje Lietuvoje žinomo operos solisto teigimu, visi mes turime suprasti, kad gyventi reikia ne tam, kad dirbtum, bet dirbti tam, kad gyventum, nes tik tada atrandamas darnumas.

Pašnekovo manymu, Sūduvos kraštas palengva, tačiau jau atranda savo tautinį paveldą, o verslas pagaliau ima suprasti, kad tai puiki erdvė išsiskirti ir tapti pastebėtiems platesniu mastu.

Krašto išskirtinumą galima pajusti E. Seiliaus organizuojame „Šv. Jurgio meno sezone“. Jame dažnai pasirodo iki tol vietoje mažai kam žinomi, tačiau didelio talento menininkai, kurie padeda sugriauti ilgus metus Marijampolę kankinusį stereotipą, jog šis miestas yra provincija, o žmonės čia nei supranta kultūrą, nei jiems jos reikia.

Ilgas ir sunkus darbas nebūtų įmanomas be verslo pagalbos ne tik finansine išraiška, bet ir suteikiant maitinimo, apgyvendinimo ar kitas paslaugas.

Baigdamas savo kalbą operos solistas dar kartą akcentavo, kad verslas turi suprasti, kad apčiuopiamos naudos negaus, o prisidėjimas yra tarsi dovana ir investavimas į bendruomenę, jos gerovės kūrimą, ką itin vertina užsienio partneriai.

SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius papildė, kad verslas privalo daugiau padėti, kalbėti apie kultūros svarbą, būti visuomeniškiems, o SPIVA galėtų prisidėti prie „Šv. Jurgio meno sezono“, padėdama rasti kelius tarp meno ir verslo.

SPIVA valdybos pirmininkas Klemencas Agentas pasidžiaugė, kad per daugybę metų Suvalkijoje verslas pirmą kartą kalba apie kultūrą. Anot K. Agento, aukščiausias verslininko lygis yra tada, kai pastarasis sugeba suderinti verslą ir kultūrą savyje. Verslininkas pasidžiaugė, jog E. Seilius yra vienas iš pavyzdžių, kuris niekada nepamiršta savo šaknų, savo krašto ir jo tradicijų, o į šią veiklą įtraukė ir savo žmoną, kuri nebūdama suvalkiete, padeda sėti gėrį mūsų krašte.

K. Agentas paminėjo, kad jo įkurta „Mantinga“ niekada nėra atsisakiusi padėti, aktyviai prisideda prie miesto ir Suvalkijos gerovės, tačiau būtinas didesnis ir kitų verslų įsitraukimas. Kartu galime įrodyti, kad suvalkiečiai nėra „skūpūs“, o atsakingi ir puoselėjantys savo krašto gerbuvį, gebantys prisidėti ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Verslininkas teigė puikiai suprantantis, kaip sunku meno pasaulio atstovams eiti ir prašyti paramos, nes iš šono dažnai atrodo, kad parama reikalinga jam pačiam. O realybė yra kitokia – einama tam, kad mes visi galėtume per kultūrą didžiuotis savo kraštu, jo žmonėmis ir savimi pačiais.

Pritardamas K. Agentui, SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius pajuokavo, kad Marijampolė ne veltui vadinama Majamiu, nes tai šiltas miestas, kurį visi šildome gražiais pavyzdžiais ir bendruomeniškumu, aktyviu įsitraukimu į visuomeninę veiklą.

Susirinkę verslininkai diskutavo apie privačių meno mokyklų perspektyvas. E. Seilius paminėjo, kad dažnu atveju savivaldos meno įstaigos dirba profesionaliau, pagyrė ir vietos meno mokyklą.

E. Seilius pažymėjo, kad buvo pats nustebęs, kai iš turizmo atstovų sužinojo, jog vykstant „Šv. Jurgio meno sezono“ festivaliui, Marijampolės miestas sulaukia bent tris kartus daugiau turistų, atvykstama iš tolimiausių Lietuvos miestų net su užsakytais autobusais.

Anot meno atstovo, Marijampolė neturi jūros, nėra kurortas, tad vienintelis būdas išskirtini šalyje yra kultūrinis turizmas.

Renginys baigtas sutarus jau greitu metu organizuoti dar vieną susitikimą kultūros tema, kuriame SPIVA nariai detaliau įvertins galimybes aktyviai prisidėti prie kultūros ir švietimo vystymo Suvalkijos regione.