Ketvirtadienį Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Sūduvos pramonės ir verslo asociacija (SPIVA), regiono verslo atstovus pakvietė į transformaciją išgyvenančią ir SPIVA nare tapusią MRU Sūduvos akademiją.
Susitikimo metu buvo diskutuojama, kaip universiteto akademinės ir taikomosios iniciatyvos gali padėti atliepti specifinius regiono poreikius, pristatyta akademijos strategija, plėtros planai ir įvairios iniciatyvos, siekiančios pagerinti studijų kokybę, skatinti mokslą ir verslumą, prisidedant prie Sūduvos regiono socialinio ir ekonominio vystymosi.
Renginyje dalyvavo aukštojo mokslo, verslo ir savivaldos atstovai, kurie aptarė bendradarbiavimo galimybes ir pristatė savo įžvalgas apie regiono ateitį.
MRU Sūduvos akademija: tvarumas ir bendruomenės įsitraukimas
Renginio metu MRU Sūduvos akademijos vicerektorė studijoms prof. dr. Regina Valutytė pristatė pagrindines akademijos strategines kryptis, akcentuodama tvarumo, inovacijų ir bendruomenės stiprinimo svarbą.
Renginyje dalyvavo aukštojo mokslo, verslo ir savivaldos atstovai / Jurgio Švedo nuotr.
Pasak vicerektorės, siekiama tapti lyderiu aukštojo mokslo srityje, ne tik dėl savo studijų programų kokybės, bet ir dėl tvarios plėtros bei bendruomenės įsitraukimo.
„Mes norime būti ne tik akademiniu centru, bet ir vietos bendruomenės dalimi. Mūsų tikslas – kurti tokią aplinką, kurioje studentai, dėstytojai, verslo atstovai ir vietos gyventojai galėtų bendradarbiauti ir prisidėti prie regiono vystymosi. Tvarumo principai ir inovacijos, remiasi bendruomenės vertybėmis ir poreikiais. MRU Sūduvos akademija yra atvira naujoms idėjoms ir sprendimams, kurie padeda kurti regioną, kaip patrauklų ir modernų universitetinį miestą“, – teigė R. Valutyte.
Susitikimo metu buvo diskutuojama, kaip universiteto akademinės ir taikomosios iniciatyvos gali padėti atliepti specifinius regiono poreikius / Jurgio Švedo nuotr.
Reorganizacijos projektas: efektyvumo didinimas ir infrastruktūros modernizavimas
Renginio metu taip pat buvo pristatyti svarbūs reorganizacijos plano aspektai.
MRU Infrastruktūros plėtros centro projektų vadovas Marius Žitkus akcentavo, kad šiuo metu vyksta esminiai pokyčiai, kurie leis akademijai ne tik gerinti studijų kokybę, bet ir užtikrinti šiuolaikinių studijų erdvių bei infrastruktūros atnaujinimą.
Reorganizacijos projektas, pradėtas 2024 m. gegužę, apima tiek vidinius valdymo struktūrų pokyčius, tiek fizinės aplinkos modernizavimą.
„Akademija, tapusi aukštąją mokykla, turi ne tik pasirūpinti studijų programų kokybe, bet ir sudaryti sąlygas šiuolaikiniams mokslo ir technologijų poreikiams. Todėl modernizuojame ir atnaujiname mūsų studijų programas bei infrastruktūrą, kad ji atitiktų ir užtikrintų aukščiausią studijų kokybę“, – pabrėžė M. Žitkus.
MRU Infrastruktūros plėtros centro projektų vadovas Marius Žitkus / Jurgio Švedo nuotr.
Akademija taip pat didelį dėmesį skiria tvarumui – kitų metų pabaigoje duris atversiantis MRU Sūduvos akademijos pastatas Vytauto gatvėje, bus ne tik pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams, bet ir taps energetiškai efektyvus.
„Šis projektas atspindi mūsų įsipareigojimą ne tik aukštajam mokslui, bet ir regiono plėtrai, siekiant mažinti mūsų ekologinį pėdsaką ir padėti formuoti tvarią aplinką“, – teigė M. Žitkus.
Verslo ir akademijos bendradarbiavimas – svarbus variklis regioniniam augimui
Renginio metu SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius pasidalijo savo įžvalgomis apie verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimo svarbą, kalbėdamas apie tai, kaip šie sektoriai gali papildyti vienas kitą ir kurti sinergiją, naudingą tiek mokslo, tiek verslo bendruomenei.
„MRU Sūduvos akademija atveria daug galimybių ne tik studentams, bet ir verslui. Mokslas ruošia žmones darbui, suteikia jiems žinių ir praktinių įgūdžių, kurie yra būtini norint prisitaikyti prie rinkos poreikių. Tuo pačiu, verslas gali pasiūlyti studentams realias praktikos galimybes, kurios padeda ugdyti jų įgūdžius ir pasiruošti darbo rinkai“, – pabrėžė V. Šalasevičius.
SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius / Jurgio Švedo nuotr.
Abipusio bendradarbiavimo naudą pabrėžė ir SPIVA Valdybos pirmininkas Klemencas Agentas, pažymėjęs, kad aktyvus bendradarbiavimas tarp savivaldos, akademinių institucijų ir verslo yra būtinas siekiant tvarios ir sėkmingos regionų plėtros.
„Tai ne tik švietimo, bet ir ekonomikos klausimas. Tvirtas švietimo sektorius – miestų ir regionų vystymosi pagrindas. Pavykus sustiprinti šį bendradarbiavimą, galėsime pasiekti ilgalaikę naudą , – teigė K. Agentas.
Abipusio bendradarbiavimo naudą pabrėžė SPIVA Valdybos pirmininkas Klemencas Agentas / Jurgio Švedo nuotr.
Akademijos atstovų pristatymai ir specializuotos programos
Antrojoje renginio dalyje, kurioje dalyvavo ir BNI Sūduva bei Kauno PPA rūmų Marijampolės filialo atstovai, universitetas pristatė veiklas ir studijų programas, kurios tiesiogiai prisideda prie regiono plėtros ir aukštojo mokslo stiprinimo.
Renginyje dalyvavo ir BNI Sūduva bei Kauno PPA rūmų Marijampolės filialo atstovai / Jurgio Švedo nuotr.
MRU Sūduvos akademijos vicerektorė studijoms prof. dr. Regina Valutytė pristatė MRU Sūduvos akademijos parengtą mokslinį investicijų projektą, skirtą išnagrinėti viešojo sektoriaus problemas ir poreikius Sūduvos regione.
Pasak jos, šis projektas siekia sukurti konkrečias rekomendacijas vietos valdžios institucijoms, kaip gerinti viešųjų paslaugų teikimą ir atliepti bendruomenės lūkesčius.
Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Sūduvos pramonės ir verslo asociacija (SPIVA), regiono verslo atstovus pakvietė į transformaciją išgyvenančią ir SPIVA nare tapusią MRU Sūduvos akademiją / Jurgio Švedo nuotr.
„Mūsų tikslas – padėti spręsti aktualias problemas ir užtikrinti, kad mūsų tyrimai būtų naudingi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei“, – teigė R. Valutytė.
Jaunimo verslumo skatinimas ir socialinių įgūdžių ugdymas
Renginio metu taip pat buvo pristatyti projektai, skirti jaunimo verslumo ir socialinių įgūdžių ugdymui.
Doc. dr. Artūras Jurgelevičius kalbėjo apie MRU Start-up HUB koncepciją, kuri leidžia jaunimui ne tik įgyti verslo žinių, bet ir išbandyti savo idėjas praktikoje, bendraujant su kitais jaunais verslininkais ir mentoriais.
„MRU Start-up HUB yra puiki galimybė jaunimui ugdyti savo verslumo įgūdžius ir patirti, kaip atrodo tikras verslo pasaulis. Tai yra vieta, kur studentai gali pradėti savo verslo kelionę, gauti praktinių patarimų ir pasinaudoti galimybėmis, kurios galbūt nebūtų pasiekiamos be šio inkubatoriaus“, – sakė A. Jurgelevičius.
Tuo tarpu Indrė Kasiulaitė, pristatė mediacijos mokymų programą, skirtą socialinių įgūdžių, konflikto sprendimo ir mediacijos mokymams.
MRU Sūduvos akademijos ir SPIVA susirinkimas / Jurgio Švedo nuotr.
„Mokėjimas spręsti konfliktus ir valdyti sudėtingas situacijas yra būtinas įgūdis šiuolaikinėje darbo rinkoje. Tai galima išmokti ir pritaikyti tiek profesiniame gyvenime, tiek kasdienėje veikloje“, – teigė I. Kasiulaitė.
Tarptautinės galimybės ir MBA programa
Renginio metu MRU Sūduvos akademija taip pat pristatė tarptautinio bendradarbiavimo galimybes.
Susirinkusiems pristatyta MBA (verslo administravimo magistro) programa, kurią akademija vykdo bendradarbiaudama su JAV universitetais. Programos tikslas – suteikti aukšto lygio verslo žinias ir paruošti vadovus, galinčius dirbti tarptautinėje aplinkoje.
„Ši programa ne tik suteikia vertingų žinių, bet ir leidžia įgyti tarptautinės patirties šiuolaikinėje verslo aplinkoje“, – akcentavo akademijos atstovai.
Mokslo, verslo ir savivaldos atstovai MRU Sūduvos akademijoje / Jurgio Švedo nuotr.
STEAM centras: inovatyvus požiūris į švietimą
Renginio pabaigoje, Marijampolės STEAM centro vadovė Vaida Pituškienė, pristatė inovatyvią švietimo metodiką, skirtą papildyti tradicinį mokymą ir įtraukti jaunimą į praktinę veiklą, kuri padėtų ugdyti kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus, suteikiant jaunimui galimybę susipažinti su įvairiomis disciplinomis ir įgyti praktinių žinių, kurios yra itin svarbios šiuolaikinėje darbo rinkoje.
MRU Sūduvos akademijos ir SPIVA susirinkimas: aptarta bendradarbiavimo strategija bei verslo ir mokslo siekiai tvariai ateičiai ir regiono plėtrai / Jurgio Švedo nuotr.
„STEAM centrai nėra tik papildoma švietimo priemonė – jie suteikia jauniems žmonėms galimybę susipažinti su mokslo ir technologijų pasauliu, išmokti dirbti komandoje ir spręsti realias problemas kūrybingai“, – sakė V. Pituškienė.
Ateities perspektyvos ir tolesnis bendradarbiavimas
MRU Sūduvos akademijos ir SPIVA renginio metu vieningai sutarta, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas padės užtikrinti ilgalaikį ir tvarų bendradarbiavimą tarp akademijos, verslo ir vietos bendruomenių.
MRU Sūduvos akademija ir toliau aktyviai dalyvaus regiono vystymosi procesuose, siekiant, kad Marijampolė taptų švietimo, verslo ir inovacijų centru.
Visi Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos nariai kviečiami registruotis į renginį Sūduvos verslas 2024! Turėsime galimybę susitikti ir pabendrauti su kolegomis iš visų Marijampolės skėtinių verslo organizacijų!
Renginio programa:
Skėtinių verslo organizacijų SPIVA, KPPAR, BNI ir MRJVK prisistatymai,
Mero žodis ir pranešimas „Marijampolės savivaldybės plėtros perspektyvos ir iššūkiai“,
Laikas dalyvių susipažinimui/kontaktų užmezgimui prie kavos ar vyno taurės.
Ketvirtadienį, Marijampolės „Mercure“ viešbutyje įvyko Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) visuotinis susirinkimas, skirtas apžvelgti ataskaitinius metus.
Susirinkimą pradėjo SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius, padėkojęs visiems susirinkusiems tokią šiltą dainą ir nepagailėjusiems savo brangaus laiko. Prezidentas pristatė renginio svečius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentą Alvydą Stulpiną ir generalinį direktorių Ričardą Sartatavičių.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Alvydas Stulpinas / J. Švedas nuotr.
LPK viceprezidentas Alvydas Stulpinas padėkojo už pakvietimą ir pristatė bendrą pramonės situaciją ir verslo perspektyvas šiais skelbiamos recesijos metais.
Anot pranešėjo, pernai metais Lietuvos BVP augo 2 procentais, o net 60-70 proc. to sudaro LPK indėlis. Visgi, prognozuojama, kad šiais metais BVP bus minusinis, o eksportas 2023 m. neaugs, nes prasidėjo recesija.
Matoma, kad 2023 m. darbo užmokestis taip greitai, kaip pernai neaugs – tikimasi 9 proc. augimo.
2022 metų rekordinės išlaidos už energetiką paskatino verslus aktyviau investuoti į atsinaujinančių šaltinių atsiradimą, o Lietuvos pramonės konfederacija neseniai pasirašė sutartį su Savivaldybių asociacija, kurios pagalba bus siekiama suformuoti žemės sklypus atsinaujinančios energetikos šaltiniams įrengti.
Po A. Stulpino kalbos, žodį tarė LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius /J. Švedas nuotr.
Direktorius padėkojo už pakvietimą ir pasidžiaugė, jog SPIVA yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos nariai.
R. Sartatavičius savo pristatymo metu supažindino su LPK veikla, jos kryptimis. Lietuvos pramoninkų konfederacija yra stipriausia verslo organizacija Lietuvoje.
Direktorius pristatė, kad LPK veikia per 11 komitetų, kuriuose sprendžiamos iškylančios problemos ir ragino aktyviau dalyvauti jų veiklose.
Šiuo metu pagrindinės konfederacijos veiklos kryptys yra teisėkūra, tarptautiniškumas, plėtra ir darbas su nariais, o pati konfederacija aktyviai dalyvauja Trišalėje taryboje, nuolat organizuoja ar pati vyksta į įvairias parodas, renginius, kuriuose semiamasi patirties.
Savo kalbos pabaigoje, Konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius pabrėžė LPK nuolat vykdomą itin svarbią paramą Ukrainai.
Po svečių kalbos, savo žodį dar kartą tarė SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius, pristatęs Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos veilos ataskaitą už ataskaitinius metu.
SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius ataskaitinių metų veiklos ataskaitą / J. Švedas nuotr.
Prezidentas supažindino narius ir svečius su vykdytais renginiais ir susitikimais, kuriose dalyvavo finansų analitikas Marius Dubnikovas, ministerijų, savivaldybių, Šaulių sąjungos, KPPAR, Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. Prieš Kalėdas nariai buvo pakviesti į šventinį susirinkimą su operos solistu, kraštiečiu Edmundu Seiliumi, o neseniai geopolitikos klausimais diskutuota su politologu, Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala.
Renginiai, kurie orientuoti į Sūduvos krašto visuomenę, aktyviai atspindėti žiniasklaidoje – nuolat skelbti informaciniai pranešimai žiniasklaidoje, ne kartą duoti interviu didžiausioms šalies žiniasklaidos priemonėms LRT, DELFI. Atnaujinta ir Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos interneto svetainė spiva.lt.
Asociacija aktyviai atstovauja narius ne tik Sūduvoje, bet ir visoje šalyje, nuolat palaiko ryšį su verslo asociacijomis ir politikais.
Finansinę asociacijos ataskaitą pristatė SPIVA vykdantysis direktorius Paulius Liškauskas, susirinkusiems pateikęs pajamų ir išlaidų duomenis.
Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovo Laimono Bazanovo pranešimas, tema „Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga Sūduvoje prieš COVID pandemiją ir po bei prasidėjus karui Ukrainoje“.
Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovo Laimono Bazanovo pranešimas / J. Švedas nuotr.
L. Bazavonas pristatė informaciją, jog šiuo metu butų kaina kyla, o sudaromų sandorių kiekis mažėja. Anot L. Bazanovo, pirkėjų nuotaikos yra blogos, bankai duodami paskolas prašo perteklinių dokumentų.
Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovas pastebi, kad nors pirkėjų nuotaikos yra blogos, tačiau tai labiau yra psichologinis nusistatymas, nes duomenys rodo, kad gyventojų įperkamumas dar yra gan geras.
Pastebima, kad tarptautiniam verslui Marijampolė vis dar menkai įdomi, nes mieste sunku rasti naujų erdvių, o visos komercinės pramoninės/gamybinės paskirties mieste šiuo metu yra užimtos.
NT eksperto teigimu, situaciją galėtų pagerinti logistikos centrų steigimai.
L. Bazanovas apžvelgė ir žemės bei miško kainas apskrityje bei tokių sklypų perspektyvas.
Baigdamas savo pranešimą, NT ekspertas pažymėjo, kad turto kainos gali dar brangti, nuomos grąžą mieste yra teigiama. Visgi, ši tendencija pastebima tik pačiame Marijampolės mieste, nes apskrities pakraščiai „miršta“ ir verslui yra neįdomūs.
Užbaigdamas renginį prezidentas V. Šalaševičius SPIVA nariams įteikė narių pažymėjimus.
SPIVA visuotinis narių susirinkimas
SPIVA visuotinis susirinkimas
SPIVA visuotinis susirinkimas
SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius ataskaitinių metų veiklos ataskaitą
SPIVA nariams – asociacijos narių pažymėjimai
SPIVA nariams – asociacijos narių pažymėjimai /J. Švedas nuotr.
SPIVA nariams – asociacijos narių pažymėjimai /J. Švedas nuotr.
SPIVA nariams – asociacijos narių pažymėjimai /J. Švedas nuotr.
SPIVA nariams – asociacijos narių pažymėjimai /J. Švedas nuotr.
Sūduvos pramonės ir verslo asociacija šaukia eilinį visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks Marijampolėje 2023 m. gegužės 25 d. 15 val.
Visuotinio susirinkimo darbotvarkė:
Pramonininkų asociacijos atstovų ir kitų svečių sveikinimai ir įžanginė kalba. Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius ir viceprezidentas, atsakingas už regionus, Alvydas Stulpinas pristatys LPK veiklą, vykdomus projektus bei bendrą pramonės situaciją ir verslo perspektyvas šiais skelbiamos recesijos metais.
SPIVA prezidento Vaido Šalaševičiaus 2022-2023 m. veiklos ataskaita.
Praėjusių finansinių metų SPIVA ataskaitos pristatymas ir jos tvirtinimas.
Pranešimai: Laimono Bazanovo (Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovas) pranešimas „Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga Sūduvoje prieš COVID pandemiją ir po bei prasidėjus karui Ukrainoje“.
Kiti klausimai.
SPIVA narių visuotinio susirinkimo vieta:
Vieta: Mercure viešbutyje – J. Basanavičiaus a. 8, LT-68308 Marijampolė.
Vakar Marijampolėje įvyko Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) narių susitikimas su energetikos ekspertu, Lietuvos energetikos agentūros vadovu Virgilijumi Poderiu.
Susitikimas prasidėjo SPIVA prezidento Vaido Šalaševičiaus padėka pranešėjui už skirtą laiką bei visiems svečiams trumpai pristatė asociacijos veiklą.
Po prezidento kalbos, susirinkimo dalyviai pristatė savo įmones, jų veiklos kryptis.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas, gausiai susirinkusiems verslininkams, pristatė savo pranešimą tema „Šiandienos Lietuvos energetiniai iššūkiai verslui, kur paskutiniu metu krypsta pasaulinė ir Europos energetikos rinka? Lietuvos valdžios rekomendacijos ar siūlomi energetikos projektai verslui? Galimos artimiausios prognozės šiomis dienomis sunkiai prognozuojamoje energetikos rinkoje?“.
Pristatymo-diskusijos pradžioje V. Poderis supažindino su energetikos agentūros veikla, kurią sudaro energetikos auditas ir efektyvumas, duomenų analizė bei lėšų skirstymas įvairiems energetiniams projektams.
Svečias teigė, kad nors Lietuva vis labiau tampa energetiškai nepriklausoma šalimi, tačiau elektros sistema iš dalies dar yra valdoma iš Maskvos.
Eksperto teigimu, Lietuva yra skaudi „rekordininkė“, nes pati pasigamina tik apie 35 proc. elektros energijos, daugiausiai iš vėjo jėgainių.
Tokia situacija susidarė uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kai veikiant ją turėtas netgi perteklinis kiekis pagaminamos elektros energijos.
Lietuva prekybine prasme energija prekiauja tik su Vakarų šalimis, netrukus bus pradėtas tiesti povandeninis kabelis su Lenkija, o sinchronizavimas su Europos tinklais startuos 2025 metais.
Nors pastaruoju metu pastebimas dujų kainų mažėjimas, tačiau prognozuojama, kad panašus lygis gali išsilaikyti ir kitais metais.
Prie tokio didelio kainų šuolio, anot vadovo, neabejotinai prisidėjo karas Ukrainoje, kai dujų kainos išaugo net 10 kartų, o piką pasiekė rugpjūtį. Šiai dienai situacija yra stabilizavusis, tačiau kaina vis tiek yra 5 kartus didesnė, nei buvo prieš karą.
Išaugusios dujų kainos, tiesiogiai palietė ir elektros kainų kilimą. Prognozuojama, kad žiemą kainą vėl pakils, tačiau pavasarį turėtų sumažėti.
Trumpai paminėtas ir „Perlo Energijos“ atvejis. V. Poderis pripažino, kad tiekėjas akivaizdžiai nebuvo pasiruošęs tokiam kainų šuoliui, jų verslo modelis buvo sudarytas mažų energijos kainų laikais, ko pasekoje vėliau išgyventi įmonei tapo neįmanoma.
Žvelgiant į ateitį, 2030 metais tikimasi, kad Lietuvoje bendroji įrengtoji tinklų galia sieks 9GW, iš kurių 93 proc. visos suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.
Kalbant apie „Žaliojo kurso“ įgyvendinimą, svečias atskleidė, jog jau 2028 m. 30 km. nuo Palangos, Baltijos jūroje iškils milžiniškas 700 MW galios vėjo elektrinių parkas. Tokio galingumo parkas šiuo metu sudaro visas Lietuvoje esančias sausumos jėgaines. Viena vėjo jėgainė bus net 270 metrų ir vienu mentės apsisukimu galėtų elektra aprūpinti gyvenamąjį namą net trims paroms. Teigiama, kad giedrą dieną jėgainių parkas bus matomas nuo Palangos tilto.
Neatsiejama ateities dalimi taps ir elektromobiliai. Eksperto pateiktais duomenis, 2030 metais planuojama, kad tokių automobilių naudotojų skaičius Lietuvoje išaugs net 10 kartų. Tiesa, šiuo metu skaičius yra mažesnis nei buvo tikėtasi.
Patrauklumą rinktis elektromobilį skatina tai, jog apskaičiuota, kad su tokia transporto priemone nuvažiuoti 100 km. kainuoja net iki 2,5 karto pigiau, palyginus su kurą naudojančiu automobiliu.
Kitas svarbus akcentas į energetinę nepriklausomybę yra saulės elektrinės, kurių ant šalies gyventojų stogų vis daugėja, o iki 2030 m. tikimasi, kad elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius sieks apie pusę milijono, o tai būtų net trečdalis visų šalies namų ūkių.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas perspėjo, kad norinčių įsirengti saulės elektrines neturėtų nustebinti tai, kad jų įrengimas brangsta, nes pasaulyje kyla atsinaujinančių išteklių komponentų kainos. Tam įtakos turi vis didėjantis retųjų metalų trūkumas bei buvusi koronaviruso pandemija, dėl ko teko stabdyti gamybas.
Diskusiją V. Poderis baigė optimistine gaida, kad ateityje išeitimi vėl gali tapti maži moduliniai branduoliniai reaktoriai, pasižymintys efektyvumu bei aukštu saugumo lygiu.
