Visi Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos nariai kviečiami registruotis į renginį Sūduvos verslas 2024! Turėsime galimybę susitikti ir pabendrauti su kolegomis iš visų Marijampolės skėtinių verslo organizacijų!
Renginio programa:
Ketvirtadienį, Marijampolės „Mercure“ viešbutyje įvyko Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) visuotinis susirinkimas, skirtas apžvelgti ataskaitinius metus.
Susirinkimą pradėjo SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius, padėkojęs visiems susirinkusiems tokią šiltą dainą ir nepagailėjusiems savo brangaus laiko. Prezidentas pristatė renginio svečius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentą Alvydą Stulpiną ir generalinį direktorių Ričardą Sartatavičių.
LPK viceprezidentas Alvydas Stulpinas padėkojo už pakvietimą ir pristatė bendrą pramonės situaciją ir verslo perspektyvas šiais skelbiamos recesijos metais.
Anot pranešėjo, pernai metais Lietuvos BVP augo 2 procentais, o net 60-70 proc. to sudaro LPK indėlis. Visgi, prognozuojama, kad šiais metais BVP bus minusinis, o eksportas 2023 m. neaugs, nes prasidėjo recesija.
Matoma, kad 2023 m. darbo užmokestis taip greitai, kaip pernai neaugs – tikimasi 9 proc. augimo.
2022 metų rekordinės išlaidos už energetiką paskatino verslus aktyviau investuoti į atsinaujinančių šaltinių atsiradimą, o Lietuvos pramonės konfederacija neseniai pasirašė sutartį su Savivaldybių asociacija, kurios pagalba bus siekiama suformuoti žemės sklypus atsinaujinančios energetikos šaltiniams įrengti.
Po A. Stulpino kalbos, žodį tarė LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Direktorius padėkojo už pakvietimą ir pasidžiaugė, jog SPIVA yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos nariai.
R. Sartatavičius savo pristatymo metu supažindino su LPK veikla, jos kryptimis. Lietuvos pramoninkų konfederacija yra stipriausia verslo organizacija Lietuvoje.
Direktorius pristatė, kad LPK veikia per 11 komitetų, kuriuose sprendžiamos iškylančios problemos ir ragino aktyviau dalyvauti jų veiklose.
Šiuo metu pagrindinės konfederacijos veiklos kryptys yra teisėkūra, tarptautiniškumas, plėtra ir darbas su nariais, o pati konfederacija aktyviai dalyvauja Trišalėje taryboje, nuolat organizuoja ar pati vyksta į įvairias parodas, renginius, kuriuose semiamasi patirties.
Savo kalbos pabaigoje, Konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius pabrėžė LPK nuolat vykdomą itin svarbią paramą Ukrainai.
Po svečių kalbos, savo žodį dar kartą tarė SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius, pristatęs Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos veilos ataskaitą už ataskaitinius metu.
Prezidentas supažindino narius ir svečius su vykdytais renginiais ir susitikimais, kuriose dalyvavo finansų analitikas Marius Dubnikovas, ministerijų, savivaldybių, Šaulių sąjungos, KPPAR, Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. Prieš Kalėdas nariai buvo pakviesti į šventinį susirinkimą su operos solistu, kraštiečiu Edmundu Seiliumi, o neseniai geopolitikos klausimais diskutuota su politologu, Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala.
Renginiai, kurie orientuoti į Sūduvos krašto visuomenę, aktyviai atspindėti žiniasklaidoje – nuolat skelbti informaciniai pranešimai žiniasklaidoje, ne kartą duoti interviu didžiausioms šalies žiniasklaidos priemonėms LRT, DELFI. Atnaujinta ir Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos interneto svetainė spiva.lt.
Asociacija aktyviai atstovauja narius ne tik Sūduvoje, bet ir visoje šalyje, nuolat palaiko ryšį su verslo asociacijomis ir politikais.
Finansinę asociacijos ataskaitą pristatė SPIVA vykdantysis direktorius Paulius Liškauskas, susirinkusiems pateikęs pajamų ir išlaidų duomenis.
Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovo Laimono Bazanovo pranešimas, tema „Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga Sūduvoje prieš COVID pandemiją ir po bei prasidėjus karui Ukrainoje“.
L. Bazavonas pristatė informaciją, jog šiuo metu butų kaina kyla, o sudaromų sandorių kiekis mažėja. Anot L. Bazanovo, pirkėjų nuotaikos yra blogos, bankai duodami paskolas prašo perteklinių dokumentų.
Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovas pastebi, kad nors pirkėjų nuotaikos yra blogos, tačiau tai labiau yra psichologinis nusistatymas, nes duomenys rodo, kad gyventojų įperkamumas dar yra gan geras.
Pastebima, kad tarptautiniam verslui Marijampolė vis dar menkai įdomi, nes mieste sunku rasti naujų erdvių, o visos komercinės pramoninės/gamybinės paskirties mieste šiuo metu yra užimtos.
NT eksperto teigimu, situaciją galėtų pagerinti logistikos centrų steigimai.
L. Bazanovas apžvelgė ir žemės bei miško kainas apskrityje bei tokių sklypų perspektyvas.
Baigdamas savo pranešimą, NT ekspertas pažymėjo, kad turto kainos gali dar brangti, nuomos grąžą mieste yra teigiama. Visgi, ši tendencija pastebima tik pačiame Marijampolės mieste, nes apskrities pakraščiai „miršta“ ir verslui yra neįdomūs.
Užbaigdamas renginį prezidentas V. Šalaševičius SPIVA nariams įteikė narių pažymėjimus.
Visuotinio susirinkimo darbotvarkė:
SPIVA narių visuotinio susirinkimo vieta:
Vakar Marijampolėje įvyko Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) narių susitikimas su energetikos ekspertu, Lietuvos energetikos agentūros vadovu Virgilijumi Poderiu.
Susitikimas prasidėjo SPIVA prezidento Vaido Šalaševičiaus padėka pranešėjui už skirtą laiką bei visiems svečiams trumpai pristatė asociacijos veiklą.
Po prezidento kalbos, susirinkimo dalyviai pristatė savo įmones, jų veiklos kryptis.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas, gausiai susirinkusiems verslininkams, pristatė savo pranešimą tema „Šiandienos Lietuvos energetiniai iššūkiai verslui, kur paskutiniu metu krypsta pasaulinė ir Europos energetikos rinka? Lietuvos valdžios rekomendacijos ar siūlomi energetikos projektai verslui? Galimos artimiausios prognozės šiomis dienomis sunkiai prognozuojamoje energetikos rinkoje?“.
Pristatymo-diskusijos pradžioje V. Poderis supažindino su energetikos agentūros veikla, kurią sudaro energetikos auditas ir efektyvumas, duomenų analizė bei lėšų skirstymas įvairiems energetiniams projektams.
Svečias teigė, kad nors Lietuva vis labiau tampa energetiškai nepriklausoma šalimi, tačiau elektros sistema iš dalies dar yra valdoma iš Maskvos.
Eksperto teigimu, Lietuva yra skaudi „rekordininkė“, nes pati pasigamina tik apie 35 proc. elektros energijos, daugiausiai iš vėjo jėgainių.
Tokia situacija susidarė uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kai veikiant ją turėtas netgi perteklinis kiekis pagaminamos elektros energijos.
Lietuva prekybine prasme energija prekiauja tik su Vakarų šalimis, netrukus bus pradėtas tiesti povandeninis kabelis su Lenkija, o sinchronizavimas su Europos tinklais startuos 2025 metais.
Nors pastaruoju metu pastebimas dujų kainų mažėjimas, tačiau prognozuojama, kad panašus lygis gali išsilaikyti ir kitais metais.
Prie tokio didelio kainų šuolio, anot vadovo, neabejotinai prisidėjo karas Ukrainoje, kai dujų kainos išaugo net 10 kartų, o piką pasiekė rugpjūtį. Šiai dienai situacija yra stabilizavusis, tačiau kaina vis tiek yra 5 kartus didesnė, nei buvo prieš karą.
Išaugusios dujų kainos, tiesiogiai palietė ir elektros kainų kilimą. Prognozuojama, kad žiemą kainą vėl pakils, tačiau pavasarį turėtų sumažėti.
Trumpai paminėtas ir „Perlo Energijos“ atvejis. V. Poderis pripažino, kad tiekėjas akivaizdžiai nebuvo pasiruošęs tokiam kainų šuoliui, jų verslo modelis buvo sudarytas mažų energijos kainų laikais, ko pasekoje vėliau išgyventi įmonei tapo neįmanoma.
Žvelgiant į ateitį, 2030 metais tikimasi, kad Lietuvoje bendroji įrengtoji tinklų galia sieks 9GW, iš kurių 93 proc. visos suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių.
Kalbant apie „Žaliojo kurso“ įgyvendinimą, svečias atskleidė, jog jau 2028 m. 30 km. nuo Palangos, Baltijos jūroje iškils milžiniškas 700 MW galios vėjo elektrinių parkas. Tokio galingumo parkas šiuo metu sudaro visas Lietuvoje esančias sausumos jėgaines. Viena vėjo jėgainė bus net 270 metrų ir vienu mentės apsisukimu galėtų elektra aprūpinti gyvenamąjį namą net trims paroms. Teigiama, kad giedrą dieną jėgainių parkas bus matomas nuo Palangos tilto.
Neatsiejama ateities dalimi taps ir elektromobiliai. Eksperto pateiktais duomenis, 2030 metais planuojama, kad tokių automobilių naudotojų skaičius Lietuvoje išaugs net 10 kartų. Tiesa, šiuo metu skaičius yra mažesnis nei buvo tikėtasi.
Patrauklumą rinktis elektromobilį skatina tai, jog apskaičiuota, kad su tokia transporto priemone nuvažiuoti 100 km. kainuoja net iki 2,5 karto pigiau, palyginus su kurą naudojančiu automobiliu.
Kitas svarbus akcentas į energetinę nepriklausomybę yra saulės elektrinės, kurių ant šalies gyventojų stogų vis daugėja, o iki 2030 m. tikimasi, kad elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius sieks apie pusę milijono, o tai būtų net trečdalis visų šalies namų ūkių.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas perspėjo, kad norinčių įsirengti saulės elektrines neturėtų nustebinti tai, kad jų įrengimas brangsta, nes pasaulyje kyla atsinaujinančių išteklių komponentų kainos. Tam įtakos turi vis didėjantis retųjų metalų trūkumas bei buvusi koronaviruso pandemija, dėl ko teko stabdyti gamybas.
Diskusiją V. Poderis baigė optimistine gaida, kad ateityje išeitimi vėl gali tapti maži moduliniai branduoliniai reaktoriai, pasižymintys efektyvumu bei aukštu saugumo lygiu.