Ketvirtadienį, Marijampolės „Mercure“ viešbutyje įvyko Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (SPIVA) visuotinis susirinkimas, skirtas apžvelgti ataskaitinius metus.
Susirinkimą pradėjo SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius, padėkojęs visiems susirinkusiems tokią šiltą dainą ir nepagailėjusiems savo brangaus laiko. Prezidentas pristatė renginio svečius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentą Alvydą Stulpiną ir generalinį direktorių Ričardą Sartatavičių.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Alvydas Stulpinas / J. Švedas nuotr.
LPK viceprezidentas Alvydas Stulpinas padėkojo už pakvietimą ir pristatė bendrą pramonės situaciją ir verslo perspektyvas šiais skelbiamos recesijos metais.
Anot pranešėjo, pernai metais Lietuvos BVP augo 2 procentais, o net 60-70 proc. to sudaro LPK indėlis. Visgi, prognozuojama, kad šiais metais BVP bus minusinis, o eksportas 2023 m. neaugs, nes prasidėjo recesija.
Matoma, kad 2023 m. darbo užmokestis taip greitai, kaip pernai neaugs – tikimasi 9 proc. augimo.
2022 metų rekordinės išlaidos už energetiką paskatino verslus aktyviau investuoti į atsinaujinančių šaltinių atsiradimą, o Lietuvos pramonės konfederacija neseniai pasirašė sutartį su Savivaldybių asociacija, kurios pagalba bus siekiama suformuoti žemės sklypus atsinaujinančios energetikos šaltiniams įrengti.
Po A. Stulpino kalbos, žodį tarė LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius /J. Švedas nuotr.
Direktorius padėkojo už pakvietimą ir pasidžiaugė, jog SPIVA yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos nariai.
R. Sartatavičius savo pristatymo metu supažindino su LPK veikla, jos kryptimis. Lietuvos pramoninkų konfederacija yra stipriausia verslo organizacija Lietuvoje.
Direktorius pristatė, kad LPK veikia per 11 komitetų, kuriuose sprendžiamos iškylančios problemos ir ragino aktyviau dalyvauti jų veiklose.
Šiuo metu pagrindinės konfederacijos veiklos kryptys yra teisėkūra, tarptautiniškumas, plėtra ir darbas su nariais, o pati konfederacija aktyviai dalyvauja Trišalėje taryboje, nuolat organizuoja ar pati vyksta į įvairias parodas, renginius, kuriuose semiamasi patirties.
Savo kalbos pabaigoje, Konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius pabrėžė LPK nuolat vykdomą itin svarbią paramą Ukrainai.
Po svečių kalbos, savo žodį dar kartą tarė SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius, pristatęs Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos veilos ataskaitą už ataskaitinius metu.
SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius ataskaitinių metų veiklos ataskaitą / J. Švedas nuotr.
Prezidentas supažindino narius ir svečius su vykdytais renginiais ir susitikimais, kuriose dalyvavo finansų analitikas Marius Dubnikovas, ministerijų, savivaldybių, Šaulių sąjungos, KPPAR, Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. Prieš Kalėdas nariai buvo pakviesti į šventinį susirinkimą su operos solistu, kraštiečiu Edmundu Seiliumi, o neseniai geopolitikos klausimais diskutuota su politologu, Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala.
Renginiai, kurie orientuoti į Sūduvos krašto visuomenę, aktyviai atspindėti žiniasklaidoje – nuolat skelbti informaciniai pranešimai žiniasklaidoje, ne kartą duoti interviu didžiausioms šalies žiniasklaidos priemonėms LRT, DELFI. Atnaujinta ir Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos interneto svetainė spiva.lt.
Asociacija aktyviai atstovauja narius ne tik Sūduvoje, bet ir visoje šalyje, nuolat palaiko ryšį su verslo asociacijomis ir politikais.
Finansinę asociacijos ataskaitą pristatė SPIVA vykdantysis direktorius Paulius Liškauskas, susirinkusiems pateikęs pajamų ir išlaidų duomenis.
Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovo Laimono Bazanovo pranešimas, tema „Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga Sūduvoje prieš COVID pandemiją ir po bei prasidėjus karui Ukrainoje“.
Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovo Laimono Bazanovo pranešimas / J. Švedas nuotr.
L. Bazavonas pristatė informaciją, jog šiuo metu butų kaina kyla, o sudaromų sandorių kiekis mažėja. Anot L. Bazanovo, pirkėjų nuotaikos yra blogos, bankai duodami paskolas prašo perteklinių dokumentų.
Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovas pastebi, kad nors pirkėjų nuotaikos yra blogos, tačiau tai labiau yra psichologinis nusistatymas, nes duomenys rodo, kad gyventojų įperkamumas dar yra gan geras.
Pastebima, kad tarptautiniam verslui Marijampolė vis dar menkai įdomi, nes mieste sunku rasti naujų erdvių, o visos komercinės pramoninės/gamybinės paskirties mieste šiuo metu yra užimtos.
NT eksperto teigimu, situaciją galėtų pagerinti logistikos centrų steigimai.
L. Bazanovas apžvelgė ir žemės bei miško kainas apskrityje bei tokių sklypų perspektyvas.
Baigdamas savo pranešimą, NT ekspertas pažymėjo, kad turto kainos gali dar brangti, nuomos grąžą mieste yra teigiama. Visgi, ši tendencija pastebima tik pačiame Marijampolės mieste, nes apskrities pakraščiai „miršta“ ir verslui yra neįdomūs.
Užbaigdamas renginį prezidentas V. Šalaševičius SPIVA nariams įteikė narių pažymėjimus.
SPIVA visuotinis narių susirinkimas
SPIVA visuotinis susirinkimas
SPIVA visuotinis susirinkimas
SPIVA prezidentas Vaidas Šalaševičius ataskaitinių metų veiklos ataskaitą
SPIVA nariams – asociacijos narių pažymėjimai
SPIVA nariams – asociacijos narių pažymėjimai /J. Švedas nuotr.
SPIVA nariams – asociacijos narių pažymėjimai /J. Švedas nuotr.
SPIVA nariams – asociacijos narių pažymėjimai /J. Švedas nuotr.
SPIVA nariams – asociacijos narių pažymėjimai /J. Švedas nuotr.
Sūduvos pramonės ir verslo asociacija šaukia eilinį visuotinį narių susirinkimą, kuris vyks Marijampolėje 2023 m. gegužės 25 d. 15 val.
Visuotinio susirinkimo darbotvarkė:
Pramonininkų asociacijos atstovų ir kitų svečių sveikinimai ir įžanginė kalba. Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius ir viceprezidentas, atsakingas už regionus, Alvydas Stulpinas pristatys LPK veiklą, vykdomus projektus bei bendrą pramonės situaciją ir verslo perspektyvas šiais skelbiamos recesijos metais.
SPIVA prezidento Vaido Šalaševičiaus 2022-2023 m. veiklos ataskaita.
Praėjusių finansinių metų SPIVA ataskaitos pristatymas ir jos tvirtinimas.
Pranešimai: Laimono Bazanovo (Regiono nekilnojamojo turto paslaugų centro vadovas) pranešimas „Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga Sūduvoje prieš COVID pandemiją ir po bei prasidėjus karui Ukrainoje“.
Kiti klausimai.
SPIVA narių visuotinio susirinkimo vieta:
Vieta: Mercure viešbutyje – J. Basanavičiaus a. 8, LT-68308 Marijampolė.
Gegužės 4 d. Marijampolėje veikiančios verslo asociacijos – Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų Marijampolės filialas (KPPAR), atstovaujama tarybos pirmininko Vyganto Subačiaus, ir Sūduvos pramonės ir verslo asociacija (SPIVA), atstovaujama prezidento Vaido Šalaševičiaus, – pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
KPPAR ir SPIVA susitarė bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų / iš kairės V. Subačius ir V. Šalaševičius
Susitikimo metu apžvelgta abiejų organizacijų istorija, pasidžiaugta bendromis ligšiolinėmis veiklomis bei išreikštas noras toliau bendradarbiauti, skatinant vietos verslus aktyviau augti, gilinti žinių bagažą ir naudotis ES paramos lėšomis.
SPIVA valdybos pirmininkas Klemencas Agentas kvietė skirti dėmesio ne tik verslo atstovavimui, bet ir vietos švietimui ir kultūrai – buvo paliesti finansinio raštingumo ir Sūduvos identiteto klausimai.
SPIVA ir KPPAR atstovai
KPPAR Marijampolės filialo direktorė Kristina Grigė ir SPIVA vykdantysis direktorius Paulius Liškauskas pasidalino organizacijų veiklos patirtimis.
Abi organizacijos, šiuo metu vienijančios iki 100 narių, tikisi sėkmingai atstovauti Marijampolės verslo bendruomenę, kartu bendradarbiaujant su vietos kultūros, švietimo, sporto ir valdžios atstovais.
Gegužės 4 d. Vilniuje, Pirklių klube, įvyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos Metinė konferencija, kurioje pristatyta organizacijos metinė veiklos ataskaita, aptarta Lietuvos ekonomikos būklė, socialinė ir politinė raida bei perspektyvos ateičiai. Sūduvos pramonės ir verslo asociaciją konferencijoje atstovavo prezidentas Vaidas Šalaševičius, o metinį LPK apdovanojimą „Lietuvos metų eksportuotojas 2022“ gavo SPIVA nariai UAB „CIE LT FORGE“ (Darius Masionis).
Iš kairės: LPK viceprezidentas A. Stulpinas ir SPIVA prezidentas V. Šalaševičius
„Lietuvos BVP traukiasi, akivaizdu, kad vadinamieji „ekonomikos kalneliai” yra neišvengiami ir virš mūsų ekonomikos jau kaupiasi laikini debesys. Tačiau galime pasidžiaugti rekordiniais praėjusių metų pramonės pasiekimais, darkart įrodžiusiais mūsų didelį eksporto potencialą. Tikiu, kad iš šios krizės išeisime sustiprėję, atsinaujinę, labiau įsitvirtinę Europos Sąjungos eksporto rinkose“, – pažymėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Rekordinėmis praėjusiais metais pritrauktomis užsienio investicijomis savo kreipimesi į LPK bendruomenę pasidžiaugė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, viltinga tai, kad jau išmokta konstruktyviai reaguoti į krizes.
„Darome viską, kad pritrauktume investicijas. Tikiu, kad tardamiesi galime prisidėti prie gyvybingos ir itin veržlios verslo aplinkos kūrimo“, – sakė I. Šimonytė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sveikindama susirinkusiuosius pajuokavo, kad pastaruosius trejetą metų kreipiantis į verslo bendruomenę neišvengiamai tenka kartotis, kad „šiemet ir vėl neeilinių iššūkių metai“. Ministrė pasidžiaugė, kad įveiktas jau ne vienas iššūkis, kad kiekviena krizė yra proga Lietuvai darkart įrodyti, jog esame valstybė su stuburu ir su verslu, kuris auga.
Pasak A. Armonaitės, verčiant naują raidos etapo puslapį, reikia paklausti savęs, ką reikia daryti, kad būtume dar stipresni.
„Esame pasiruošę išklausyti verslo. Daug diskutuojam dėl mokesčių, turime būti labai atsargūs ir matyti ne tik buhalterinius biudžeto surinkimo tikslus, bet ir konkurencingumo tikslus, kad verslui apsimokėtų samdyti darbuotojus, kad jis norėtų plėstis. Nepažadu, kad debatai dėl mokesčių bus lengvi, bet pažadu, kad stovėsiu verslą kuriančių žmonių pusėje, kad toliau matytume mūsų verslo konkurencingumo augimą“, – sakė A. Armonaitė.
LPK ekonomistė Eglė Stonkutė, pristatydama ekonomikos apžvalgą, pastebėjo, kad pastaruoju metu labai kinta pramonės įmonių gamybos pajėgumų panaudojimas ir pažymėjo, kad šiandien labai juntamas neužtikrintumas dėl paklausos.
„Pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose augimas svyruoja ties nuline riba. Tarp valstybių vyksta persistumdymas, persirikiavimas ir tarsi „vilionės” – dėl tiekimo grandinių, rinkų, žaliavų etc.“, – pastebėjo E. Stonkutė.
Galimus karo pabaigos Ukrainoje scenarijus konferencijoje apžvelgė VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūros steigėjas, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys.
CIE LT FORGE apdovanojimai
Metinės konferencijos metu „Lietuvos metų eksportuotojo“ apdovanojimai buvo įteikti: AB „Kauno grūdai“, AB „Klaipėdos mediena“, AB „Klaipėdos smeltė“, AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „CIE LT FORGE“. Vidutinių įmonių grupėje apdovanojimą pelnė: AB „Limarko laivininkystės kompanija“, UAB „Aconitum“, UAB „Naujasis Nevėžis“, UAB „Pack Klaipėda“, UAB „PASSER SIDC“, UAB Akvatera LT.
Vytauto Andriaus Graičiūno nominacijos laureatu šiais metais tapo Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas.
Ketvirtadienio popietę Marijampolės „Mercure“ viešbutyje vyko susitikimas su Rytų Europos studijų centro vadovu, politikos ekspertu Linu Kojala, kuris pasidalino geopolitinės padėties situacija pasaulyje bei su Šv. Jurgio meno sezono įkūrėju ir organizatoriumi, kraštiečiu Edmundu Seiliumi, pristačiusiu Marijampolės krašto kultūrinį gyvenimą ir iššūkius.
Renginį atidarė Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos (toliau – SPIVA) prezidentas Vaidas Šalaševičius, pasidžiaugęs gausiai susirinkusia auditorija, kurią sudarė SPIVA, Rotary, Lions, BNI, KPPAR organizacijų nariai bei Sūduvos krašto visuomenės atstovai.
Pirmasis pranešėjas, Linas Kojala, į geopolitinę padėtį Pasaulyje daugiausiai pažvelgė per Ukrainoje vykstančio karo prizmę, turinį suskirstęs pagal vesterno „The Good, The Bad ir The Ugly“ pavadinimą.
L. Kojala diskutavo geopolitikos klausimais
Rytų Europos studijų centro vadovas pasidžiaugė, kad nors šiuo metu vis dar okupuota apie 17 proc. Ukrainos teritorijos (kas sudaro Latviją ir Estiją kartu sudėjus), tačiau tai yra nepalyginamai geresnė situacija nei buvo anksčiau – tvirtai ginantys savo šalį ukrainiečiai atkovojo jau apie 50 proc. teritorijos, kurią buvo užgrobę Rusijos kariai.
L. Kojala pabrėžė, kad Vakarų šalių reakciją į invaziją buvo neturinti precedento. Maža to, Europos Sąjunga pagaliau žengė svarbų žingsnį, įtraukiant Ukrainą į ES narių kandidačių sąrašą, apie ką iki karo nebuvo kalbama.
Politologo manymu, autoriniai rėžimai yra pažeidžiami, o Rusijos vadovo V. Putino kalbos apie tai, jog Rusija tampa vis mažiau priklausoma nuo užsienio lėšų už energetinius išteklius yra faktais pagrįstas melas – jeigu prasidėjus invazijai ES kasdien Rusijai mokėjo apie 700 mln. eurų už energetines žaliavas, tai šiuo metu, Europos šalims sukaupus reikiamus rezervus, suma drastiškai kritus iki 100 mln. eurų per dieną.
E. Seilius diskutavo geopolitikos klausimais
Politikos eksperto teigimu, Vakarų šalyse Rusija jau seniai nėra vertinama kaip supervalstybė, o elgesį su ja diktuoja tik pastarosios branduolinio ginklo turėjimas.
Visgi, SPIVA renginio dalyviams kalbėjęs L. Kojala pabrėžė, kad šiuo metu NATO rytinis sparnas ženkliai sustiprėjęs, o norinčių prisijungti prie NATO tik daugėja. Ne paslaptis, kad bene labiausiai tokios galimybės norėtų šiuo metu agresiją patirianti Ukraina – už prisijungimą prie NATO šioje šalyje pasisako 86 proc. gyventojų, prie ES – 87 proc.
Visgi, ne viskas Ukrainos – Rusijos kare gerėja. Analizuodamas karo eigą, L. Kojala pabrėžė, kad nepaisant stringančio Rusijos puolimo, ši šalis bent jau „ant popieriaus“ dar turi daug karinės galios, o kas labiausiai nesuvokiama – ignoruoja milžinišką aukų skaičių kare iš savo pusės, nors nė viena ES šalis negalėtų leisti sau tokio masto netekčių.
L. Kojala ir E. Seilius diskutavo geopolitikos ir kultūros klausimais
Be to, neatmestina ir sankcijų nuovargio grėsmė, o NATO šalių gynybiniams pajėgumams atkurti prireiks laiko ir investicijų, šiuo metu negailint amunicijos Ukrainai.
Prie geresnės geopolitinės situacijos neprisideda ir Kinijos bei kitų šalių dviprasmiška laikysena, o remiantis statistika tik apie trečdalis visų šalių palaiko Vakarietišką poziciją karo atžvilgiu.
Ne tokią greitą karo eigą lemia ir tai, kad nepaisant suprantamų Ukrainos valdžios prašymų, JAV negali šiai šaliai suteikti visko, ko pastaroji prašo, dėl ribotų išteklių bei to, kad būtent JAV yra pagrindinis saugumo garantas visame Pasaulyje.
Pereidamas prie bjauriojo karo etapo aptarimo, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala, prakalbo apie vykdomus karo nusikaltimus, kurie yra akivaizdūs, tačiau kol kas jų sustabdyti neįmanoma. Ekspertas pastebi ir išaugusią V. Putino rizikos toleranciją, kai šis įspaustas į kampą blogėjančios jam situacijos, gali išdristi panaudoti masinio naikinimo ginklą – ši tikimybė nors ir menka, tačiau visgi išaugusi.
Branduolinio ginklo panaudojimas pirmiausiai būtų blogas ženklas JAV – bijodamos ir matydamos, kaip vienintelį apsisaugojimo būdą, branduolinį ginklą imtų gamintis ir daugiau šalių, taip stipriai sumažinant JAV įtaką Pasaulyje saugumo atžvilgiu.
Karas Ukrainoje neabejotinai lemia ir pablogėjusią Baltijos šalių padėtį, kuri nors ir stabili, tačiau nerami dėl šalia esančios Baltarusijos.
Politologo manymu, mūsų kaimynė Lenkija yra be galo svarbi užtikrinant Baltijos šalių saugumą. L. Kojalos teigimu, JAV, Lenkija ir Vokietija galėtų apsaugoti Baltijos šalis iškilus grėsmei, tačiau NATO užkulisiuose vis dar pastebimas Lenkijos noras pirmiausiai žiūrėti savo saugumo ir per mažas įsitraukimas į Baltijos šalių gynybą.
Pašnekovas iškėlė Europos Sąjungos, kaip organizacijos svarbą Europai ir mums. ES sėkmingą veiklą išlaiko tai, jog kiekviena šalis, nepaisant jos dydžio, turi lygiateisį balsą bei VETO teisę priimant bendrus sprendimus.
Dažnai kalbant apie Europos Sąjungą, girdime Prancūzijos vardą, kuri stengiasi parodyti savo svarbą ir dydį, ką parodo ir Prancūzijos buvimas nuolatine nare Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, branduolinio ginklo turėjimas, tačiau iki šiol šalies lyderiavimo Europoje, dar trūksta daugiau ryžtingumo.
Galiausiai, L. Kojala visiems susirinkusiems priminė, kad patys turime investuoti į savo saugumą, nes JAV vis dažniau iškeliamas klausimas, kodėl ši šalis turi būti Europos saugumo garantu, pačiai Europai nepakankamai investuojant į šį dalyką.
L. Kojala ir E. Seilius diskutavo geopolitikos ir kultūros klausimais
Dalies Sūduvos kultūrinio gyvenimo prezentaciją pristatė kraštietis, tarptautinio Šv. Jurgio meno sezono festivalio įkūrėjas ir organizatorius Edmundas Seilius.
Visoje Lietuvoje žymaus solisto teigimu svarbu paminėti, kad kultūra nėra tai, kas generuoja pinigus, o tai kas užpildo kiekvieno žmogaus vidų pilnatve.
E. Seilius prisiminė istoriją su buvusiu Marijampolės meru Vidmantu Braziu, kai merui pasiūlė užpildyti naujai pastatytas miesto erdves kultūra ir taip gimė Šv. Jurgio meno sezono festivalis.
E. Seilius diskutavo kultūros klausimais
Žinomo operos solisto teigimu kultūros įtaka nėra staigi – ji ilgalaikė, todėl procesai užtrunka.
Šv. Jurgio meno sezono festivalio dėka Marijampolė tampa kultūrinio turizmo vieta – jo metu suaktyvėja restoranų ir viešbučių apkrova, padaugėja turistų. E. Seilius priminė, kad visi festivalio renginiai nemokami, nors organizavimo išlaidos – didelės, kai kurių koncertų sąmata siekia 20 000 eurų.
Kita vertus, prieinamumo dėka Marijampolės publika pastebimai išlavėjo, noriai eina į aukščiausios klasės kultūrinius renginius, regi nacionalines ir Pasaulines kūrinių premjeras. Festivalio dėka pavyko suaktyvinti ir Marijampolės meno mokyklos veiklą, kuri naujai „pražydusi“, tačiau ir jai reikalinga parama.
E. Seilius diskutavo kultūros klausimais
Atskleisdamas šių metų festivalio būsimus planus, E. Seilius supažindino su idėja birželio 22 d. pirmą kartą Marijampolėje pademonstruoti operą – baletą „Žilvinas ir eglė“ pagal Vinco Mykolaičio – Putino kūrinius. Operos solisto teigimu, šis įspūdingas renginys jau susilaukė dėmesio iš partnerių iš Prancūzijos, kurioje šis kūrinys bus demonstruojamas kitąmet.
Renginys pasibaigė UAB „Mantinga“ savininko Klemenco Agento kalba, kuria jis ragino aktyviau Suvalkijos krašto verslininkus prisidėti prie savo regiono kultūrinio gyvenimo vystymo.
